Robotai ateina: daugiau nei pusė darbo vietų Lietuvoje išnyks arba pasikeis

Per artimiausius dešimtmečius daugiau nei 60 proc. darbo vietų Lietuvoje gali paveikti robotizacija ir automatizacija, vadinasi, darbuotojų reikės vis mažiau.

Šiuos Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) tyrimo rezultatus feisbuke paskelbęs politologas Linas Kojala rašė: „Robotai ateina!!! <…>Grubiai tariant, žmogaus nebereikės (arba jo funkcijos esmingai keisis), nes užduotis galės atlikti dirbtinis intelektas. “

Tačiau kaip ir jis pats, taip ir kiti ekspertai ramino, jog dėl to bedarbių gretos neturėtų stipriai išaugti. Vis dėlto kai kurios profesijos išties nyks, todėl svarbu jau dabar ruoštis pokyčiams darbo rinkoje.

Su robotais susidursime vis dažniau

Bendrovės „Equinox Europe“ direktorė Rasa Beskajevienė DELFI sakė, kad didelis skaičius – net 60 proc. neturėtų stebinti, kadangi robotizacijos procesai daugiausia paliečia tas šalis, kur buvo mažesnė pažanga.

„Šiuo metu mes vejamės kitas šalis, todėl tas vėjimasis turi būti stipresnis, kad rezultatas būtų didesnis. Robotizacijos procesai neišvengiamai susiję su ekonomikos kilimu, dabar įmonių apimtys auga, visi nori kuo daugiau pagaminti, išvežti, išskirstyti logistikos centruose, o papildomų žmonių rasti labai sunku. Taigi darbdaviai bijo, kad ateityje nebus įmanoma rasti dirbančių žmonių, todėl norima, kad žmonių trūkumas nestabdytų ekonomikos augimo ir jis būtų padengtas automatizacijos“, – sako ji.

„Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis laikėsi panašios nuomonės: „Galima atkreipti dėmesį, kad Lietuva atrodo labiau pažeidžiama nei Estija, ir pagrindinė to priežastis – tai, kad Lietuvoje didelė dalis darbuotojų dirba transporto sektoriuje ar žemos, vidutinės vertės sektoriuose. Pramonė, maisto gamyba, baldų gamyba, tekstilės pramonė – tai yra šakos, kur robotizacija jau nebėra neįmanoma ir vis didesnė dalis tų rutininių darbų automatizuojama.

Bet įdomu, kai tai mes matome ne tik pramonėje, apdirbamojoje gamyboje, bet ir paslaugų sektoriuje. Pavyzdžiui, finansų sektoriuje darbuotojų skaičius mažėja, nes dalis atliekamų darbų automatizuojama ir net kai kurių paskolų išdavimas yra pilnai automatizuotas, nereikalaujantis darbuotojų įsikišimo.“

N. Mačiulis tvirtina, kad su robotais, ar dirbtiniu intelektu susidursime vis dažniau ir kuo toliau tuo mažiau tai stebins.

„Aišku, transportas, matyt, yra pirmoji akivaizdi auka, nes mes puikiai žinome, kad savaeigių automobilių yra ne vienoje pasaulio valstybėje, jie gana saugiai ir efektyviai juda keliais. Turbūt per artimiausius 10 metų savaeigiai vilkikai bus norma, ir tai neturėtų mūsų stebinti. Atsimenu, daugiau nei prieš 10 metų pirmą kartą mačiau metro Danijoje be vairuotojo. Atrodė keista ir neįtikėtina, bet tai bus normali praktika“, – sako ekonomistas.

Darbo vietos nyks arba keisis

Tačiau šios tendencijos gali „suvalgyti“ daug darbo vietų, mat jų tiesiog nebereikės ar reikės daug mažiau.

Tą pripažįsta ir N. Mačiulis: „Lietuvos transporto sektoriuje dirba daugiau nei 100 tūkst. darbuotojų. Aišku, kad bent dalies jų nebereikės. Pačioje pirmoje vietoje mažiau reiks vairuotojų, visų kitų pramonėje dirbančių darbuotojų, atliekančių labai nesudėtingas funkcijas, kurias galima lengvai perduoti. Tai yra visos tos vietos, kuriose žmogus gali pradėti dirbti per kelias dienas, net visai neturintis jokios kvalifikacijos, specifinio išsilavinimo ir patirties“, – sako ekonomistas.

Veikiausia tarp tokių sričių papuls ir kasininkai: „Taip, ši darbo vieta yra rutininė, kai kažką skenuoji, dedi, todėl labai didelė dalis jų sumažės. Nors padavėjai – konsultantai greičiausia liks, žmogiškojo faktoriaus vis tiek reikia, – svarsto R. Beskajevienė. – Pirmiausia nyks rutininio, sunkaus fizinio ar pavojingo darbo vietos, ten, kur yra pasikartojančios operacijos arba kur sunku fiziškai dirbti, taip pat kur patys žmonės turbūt nelabai norėtų dirbti. Ir, atvirkščiai, tai bus tos darbo vietos, kur reikia labai didelio tikslumo, pavyzdžiui, medicina, chirurgija ir pan.“

Tačiau ji pažymi, kad bedarbių gretos tikrai neturėtų stipriai išaugti, nes darbo rinka prisitaikys prie pokyčių.

„Daugiau matyčiau, kad ne darbo vietų nykimą, kiek tai, kad jos keisis. Pavyzdžiui, turėjome didesnių aklimatizacijos projektų, kur praktiškai nesumažėjo darbuotojų, bet jų darbas pasikeitė.

Vienas prekybos centras įsirengė automatizuotą įrenginį – temperatūrinį šaldytuvą, į kurį darbuotojai sumėto dėžes, prekes, o jis viską išskirsto į parduotuves. Žmonių skaičius stipriai nesumažėjo, tiesiog jie prisitaikė ir turi kitaip dirbti su tuo įrenginiu. Darbas fiziškai lengvesnis, žmonės mažiau pavargsta, nebereikia piko metu dirbti iki gilios nakties.

Šiuo metu žemesnės kvalifikacijos darbuotojų labai trūksta, todėl stambesnės ar vidutinės įmonės ir imasi tokių automatizacijos projektų, nes bijo ateityje išvis nesusirasti darbuotojų į tam tikras darbo vietas“, – pažymi R. Beskajevienė.

Paveiks ir atlyginimus

Dėl to, kad ateityje vis daugiau darbo vietų paveiks automatizacija ir robotizacija, valstybė jau dabar turėtų susirūpinti ir imtis priemonių. Pokyčiai pareikalaus vis didesnio skaičiaus kvalifikuotų specialistų – elektronikos inžinierių, mechanikų, o dabar jų rengiama per mažai.

„Valstybei reikia ruoštis, kitaip bus chaosas. Švietimo sistema turi pasirūpinti, kad tokių specialistų netrūktų“, – sako R. Beskajevienė.

Ji užsimena ir apie džiugią tendenciją, kad dėl tokio spartaus robotizavimo turėtų kilti atlyginimai: „Robotizacija susijusi su didesniu efektyvumu, taigi geresniais rezultatais, aukštesniu ekonomikos lygiu ir didesniu pragyvenimo lygiu. Tie, kurie pasiruoš pakitusiai darbo rinkai, tikrai uždirbs daugiau.“

N. Mačiulis sako, kad daugiausia išloš tie, kurie nekonkuruos su robotais, o sugebės bendradarbiauti su naujomis technologijomis.

„Akivaizdu, kad žemos kvalifikacijos darbuotojų darbo užmokestis augs lėčiau, nes jie konkuruoja darbo rinkoje, ne tik su kitais darbuotojais, bet ir robotais.

O tų, kurie mokės kurti robotus, programuoti, atlikti kūrybiškumo reikalaujančia funkcijas, kurios sunkiai pakeičiamos dirbtiniu intelektu, jų atlyginimas gali augti sparčiau, bet tai yra ilgalaikis procesas, kuri neįvyks per porą metų“, – sako ekonomistas.