„Iš esmės taikos krypčiai yra pritariama, dar turime patikslinti tam tikrus dalykus ir, manau, kad artimiausiu metu tą taikos susitarimą turėsime (...) Turime teismo duotą laiką iki gegužės 10-os dienos, tai tikslas yra į tą laikotarpį suspėti, tiesiog dar reikalingi tam tikri techniniai, procedūriniai patikslinimai“, – BNS sakė ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Pasak ministro, sutartis bus pasirašyta po to, kai jai galutinai pritars Vyriausybė. Konkrečios datos ministras nenurodė, taip pat neatskleidė sutarties turinio.
„Turinio nenorėčiau komentuoti, nes derybos tebevyksta. Kol nesutarta dėl visko, tol nesutarta dėl nieko, – toks principas paprastai galioja (...) Pritarus Vyriausybei, pasirašius patį susitarimą, dar bus reikalingi detalieji taikos susitarimai, tuomet galėčiau detaliau pakomentuoti“, – teigė energetikos ministras.
Ž. Vaičiūnas pakartojo, kad taikos sutartis būtina užtikrinti geram Lietuvos investiciniam klimatui.
„Pirmas dalykas, kurį tikrai matome, kad Lietuva tikrai nėra „bananų respublika“, ir tą reikia ne tik deklaruoti, kad mes gerbiame investuotojus, bet ir veiksmais tą demonstruoti. Šio investuotojo („Danpower“ – BNS) atžvilgiu, tenka pripažinti, teisėti lūkesčiai dažnai buvo pažeisti. Aš nekalbu teisine kalba, aš duodu viso proceso politinį įvertinimą“, – BNS sakė ministras.
Pasak jo, dėl susidariusios padėties yra reikalinga „restitucija, atstatymas tų dalykų, kurie buvo galbūt teisiškai pasirinkti kaip galimas būdas stabdyti tokius projektus („Danpower“ jėgaines – BNS), bet bendrąja prasme visas paveikslas rodo, kad tikrai nebuvo pasirinktas optimalus ir teisingas kelias“.
Ž. Vaičiūno teigimu, svarbu galvoti, ką valstybė prarastų, nesudariusi taikaus susitarimo: „Manau, tai susiję ir su tais ieškiniais, kurie yra pateikti, finansiniais ieškiniais Lietuvos valstybei“.
Ž. Vaičiūnas priminė, kad bendrovei „Danpower“ Kaune buvo suteiktas leidimas plėtrai, bet po kurio laiko sustabdytas ir panaikintas, todėl norima ištaisyti situaciją.
„Šitu atveju nekalbame apie nieką daugiau, tiktai apie situacijos atstatymą, būtent leidimą plėtrai ir tų pasekmių, kurios vėliau kilo investuotojui, suvaldymą“, – sakė ministras.
Jo teigimu, situacija tarp bendrovės projektų Vilniuje ir Kaune yra analogiška, ministerija tariasi dėl abiejų projektų: „Taip, iš esmės tariamasi kompleksiškai“.
Šalys susitarti turi laiko iki kito ketvirtadienio, kai ginčą dėl įmonės „Danpower Baltic Taika elektrinė” leidimo plėtoti elektros gamybos pajėgumus Kaune nagrinėjantis Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) skelbs galutinį sprendimą.
Iki praėjusios savaitės ministerijai ir „Danpower“ nebuvo pavykę susitarti, ir teisėjų sprendimas neužkirto kelio pratęsti derybas.
Abi pusės kovo pradžioje jau kreipėsi į LVAT, prašydamos atidėti bylos svarstymą.
LVAT nagrinėja „Danpower“ skundą dėl sprendimų, neleidusių jai Kaune pardavinėti elektros skatinamuoju 12 metų tarifu. Tačiau šalys ketina susitarti ne tik dėl Kauno, bet ir dėl „Danpower“ veiklos Vilniuje, kur ji ketino statyti naują kogeneracinę jėgainę, bei dėl „Danpower“ pateikto 16,2 mln. eurų vertės ieškinio dėl žalos atlyginimo.
„Danpower Baltic“ Vilniuje, Kaune ir Joniškyje valdo šešias biokuro bei vieną kogeneracinę jėgainę Kaune.
Vokietijos „Danpower“ 100 proc. akcijų valdo Vokietijos Hanoverio savivaldybės įmonė „Stadtwerke Hannover“. Lietuvoje veikiančią bendrą įmonę „Danpower Baltic“ lygiomis dalimis valdo „Danpower“ kartu su „Kesko Senukai“ grupės prezidento Artūro Rakausko, tinklo įkūrėjo Augustino Rakausko bei „Žabolio ir partnerių“ valdoma įmone „Geco investicijos“.