Statistikos departamentas pranešė, kad, pirminiu įverčiu, pirmąjį ketvirtį Lietuvos BVP to meto kainomis siekė 9,824 mlrd. eurų.
Palyginti su ketvirtuoju praėjusių metų ketvirčiu, BVP ūgtelėjo 0,8 proc.
„Pirmąjį ketvirtį teigiamam BVP pokyčiui įtakos turėjo didmeninės ir mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto, transporto ir saugojimo, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, statybos bei apdirbamosios gamybos įmonių veiklos rezultatai“, - teigiama pranešime.
Statistikai taip pat patikslino 2017 metų ketvirtojo ketvirčio BVP įvertį. 2017 metų ketvirtąjį ketvirtį BVP to meto kainomis siekė 11,0 mlrd. eurų. Patikslintais duomenimis, palyginti su trečiuoju 2017 metų ketvirčiu, ketvirtojo ketvirčio realus BVP pokytis sudarė 1,4 proc.
Detalesnį pirmojo ketvirčio BVP įvertį Statistikos departamentas skelbs birželio 1 dieną.
Lietuvos bankas ekonomikos augimą vertina optimistiškai
Statistikos departamentui paskelbus, kad pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos ekonomika augo 3,5 proc., Lietuvos banko atstovas teigia, kad perspektyvos - optimistinės.
Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas Darius Imbrasas teigia, kad ekonomikos augimas tebėra spartus, o stipri užsienio rinkų paklausa ir augančios investicijos leidžia tikėtis, kad BVP augs ir toliau.
„Labiausiai ūkio plėtrą skatina augantis eksportas, tačiau taip pat reikšmingai prisideda ir investicijos bei namų ūkių vartojimas. Eksportą labiausiai augina sparčiu tempu didėjanti išorės paklausa ir investicijos. Didėjant pastarosioms, kartu auga ir statybų sektoriaus aktyvumas. Tikėtina, kad po kelerių metų pertraukos šis sektorius vėl bus tarp svarbiausių Lietuvos ūkio augimo variklių. Namų ūkių vartojimą labiausiai skatina spartus darbo užmokesčio augimas. Tiesa, dėl mažėjančio užimtųjų skaičiaus ir infliacijos vartojimas auga lėčiau nei per pastaruosius kelerius metus“, - komentare teigia D. Imbrasas.
Anot jo, pozityviai nuteikia tai, kad pernai atsigavo ir sparčiausiu tempu per pastaruosius šešerius metus kyla darbo našumas.
„2016 metais gerokai sumažėjo statybos darbų užsakymų, tačiau statybos įmonės, numanydamos, kad šis sumažėjimas bus laikinas, neskubėjo mažinti darbuotojų skaičiaus, todėl statybų sektoriuje krito darbo našumas. Dabar stebimas atvirkštinis procesas - užsakymų apimčiai augant, o darbuotojų skaičiui labai nekintant, darbo našumas didėja“, - teigė jis.
Anot jo, atsigavus darbo našumo augimui, nustojo didėti pastaraisiais metais augusi darbo užmokesčio dalis pridėtinėje vertėje: „Ji jau daugiau nei trejus metus viršija istorinį vidurkį, ir jeigu tokia tendencija užsitęstų ilgiau, įmonių tarptautinis konkurencingumas blogėtų, nes spaudimas kainoms vis didėtų“.
Lietuvos banko vertinimu, 2018 metais ūkio augimas sudarys 3,2 proc., o 2019 m. - 2,7 proc. Anot pranešimo, artimiausiais ketvirčiais ekonomikos augimą pristabdys dėl vangesnės kai kurių pagrindinių prekybos partnerių, pavyzdžiui, Rusijos, Lenkijos ir Latvijos, ūkio plėtros susilpnėjusi užsienio paklausa. Ši priežastis neleis Lietuvos eksportuojančiojo sektoriaus įmonėms taip sparčiai didinti gamybos apimties, kaip jos tai darė pernai.
Dar vienas svarbus veiksnys - mažėjantis užimtųjų skaičius, jis kartu su lėčiau augsiančiu darbo užmokesčiu ribos namų ūkių vartojimo augimą. Tiesa, tikimasi, kad nepalankų aptartų veiksnių poveikį iš dalies atsvers atsigausiantys ES paramos fondų srautai, prisidėsiantys prie spartesnio investicijų augimo, ir sumažėjęs kainų didėjimas.
