Pagal projektą inicijavusios Ūkio ministerijos siūlomą mechanizmą, kelionių organizatoriai kauptų įmokas vadinamojoje kelionių garantijų sąskaitoje Vyriausybės įgaliotos institucijos ar Vyriausybės įgaliotos turizmo verslo asociacijos depozitinėje sąskaitoje. Į ją turėtų mokėti iki 1 proc. vienos kelionės kainos.

Tikslų įmokų dydį nustatys Vyriausybė, atsižvelgdama į kelionių organizatorių skaičių, prognozuojamą organizuotų turistinių kelionių skaičių ir jų pardavimo kainą.

Planuojama, kad per vienus metus būtų surinkta apie 1,7 mln. eurų, o pakankamas rezervas kelionių organizatorių nemokumo atvejams kompensuoti būtų surinktas per dvejus metus. Sukaupus pakankamai lėšų, Vyriausybės sprendimu įmokos galėtų būti mažinamos.

Kelionių garantijų sąskaitoje sukauptos lėšos būtų naudojamos tik tuo atveju, kai nepakanka kelionių organizatoriaus turimo laidavimo draudimo arba finansinės garantijos lėšų.

Taip kelionių organizatoriaus nemokumo atveju būtų garantuotas 100 proc. turistų sumokėtų pinigų už organizuotą turistinę kelionę grąžinimas ir turistų pargabenimas į pradinę išvykimo vietą.

Šie pakeitimai nebūtų taikomi trumpoms kelionėms be nakvynės, ne kelionių organizatorių siūlomoms išvykoms, verslo kelionėms.

Kelionių organizatoriai, savo ruožtu, įspėja, kad dėl naujo mokesčio gali augti kainos - verslas gali jį perkelti ant vartotojų pečių.

Sukurti kelionių garantijų sąskaitą Vyriausybė nusprendė dar pernai rugsėjį, tačiau Seimas nepritarė tokiam siūlymui ir spalio pradžioje įstatymų projektų paketą grąžino tobulinti Ūkio ministerijai.

Patobulintam Ūkio ministerijos projektui Vyriausybė pritarė sausio pradžioje. Po svarstymų komitetuose, jį turės tvirtinti Seimas.

Šiuo metu nuostoliai turistams atlyginami iš kelionių organizatoriaus turimo draudimo lėšų.

Valstybinio turizmo departamento užsakymu atliktais ekonominiais skaičiavimais, šiuo metu galiojančiame Turizmo įstatyme įtvirtinta kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo suma pilnai nepadengia galimų turistų nuostolių ir jų repatrijavimo kaštų kelionių organizatorių nemokumo atveju.

Pagal skaičiavimus, nekompensuota turistams dalis kelionių organizatorių nemokumo atveju sudarytų apie 20 proc. nuo esamo kelionių organizatorių prievolių draudimo, tai yra apie 3,5 mln. eurų suma lieka neapdrausta rinkoje, kurios dalį valstybė turėtų kompensuoti turistams kelionių organizatorių nemokumo atveju.

Įstatymo pakeitimo projektą inicijavusios Ūkio ministerijos duomenimis, dėl 2014-2015 metais įvykusių kelionių organizatorių (bendrovių „Go Travel“, „Freshtravel“ ir „Voyage-Voyage“) bankrotų pagal kelionių organizatorių turimas laidavimo draudimo sutartis neužteko lėšų turistų nuostoliams atlyginti.

Turistams buvo atlyginta tik nuo 5 iki 37 proc. patirtos žalos.

Nukentėjusieji turistai kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo, ir 2017 m. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė 5 nutartis dėl nukentėjusiųjų turistų žalos atlyginimo - bendra priteistos turtinės žalos suma siekia beveik 21 tūkst. eurų. Valstybė taip pat turi atlyginti bylinėjimosi išlaidas bei 5 proc. metinių procesinių palūkanų. Dalis turistų dar bylinėjasi, Vilniaus apygardos administracinis teismas jiems jau yra priteisęs beveik 33 tūkst. eurų turtinės žalos.