„Dabar turėtume atkreipti dėmesį į Graikijos skolų mažinimo problemą. Noriu, kad visos šalys gerbtų savo pažadus“, - vizito Atėnuose metu kalbėjo J. C. Junckeris.
Euro zonos valstybių ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) paskolos leido Graikijai išlikti euro zonoje. Bet tuo pat metu skolinimas krizės nukamuotai šaliai lėmė tai, kad Graikijos skola pasiekė net 180 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Trečia ir paskutinė Graikijos gelbėjimo programa baigiasi rugpjūtį, o Atėnams teks užduotis įrodyti rinkoms, kad šalis sugeba suvaldyti savo skolos naštą. Jei investuotojai atsisakys Graikijai skolinti už prieinamas palūkanas, Atėnams gali vėl tekti prašytis pagalbos.
J. C. Junckeris ketvirtadienį taip pat tikino, kad gelbėjimo programą užbaigiančiai Graikijai prevencinė kredito linija kuriama nebus.
„Nebus jokios prevencinės linijos, nes norime padaryti viską, kad Graikija iš programos pasitrauktų kaip įmanoma švariau“, - sakė jis.
Tačiau Graikijos banko pirmininkas Yannis Stournaras pasisakė už kredito liniją, teigdamas, kad šaliai vis dar lieka daug darbo, jog atgautų visą prieigą prie obligacijų rinkų - ypač tuomet, kai rinkose vyrauja nepastovumas.
