Savo ruožtu „Nem.io“ Australijos ir Honkongo partnerystės fondo direktorius Ricardo Medrano Lopezas pridūrė, kad šiandien reikia akylai stebėti ne tik „blockchain“, bet ir dirbtinio intelekto bei daiktų interneto vystymąsi.
Apie tai jie kalbėjo trečiadienį Vilniuje surengtoje konferencijoje „Crypto Capital World“.
Kas laukia po 50 metų?
R. M. Lopezas sakė, kad jau šiandien daiktų internetas kaupia duomenis apie viską, „blockchain“ naudojamas įvairiuose balsavimuose, dokumentų autentifikavime, o dirbtinis intelektas atpažįsta žmonių veidus, padeda priimti sprendimus, pavyzdžiui, darbo pokalbių metu.
„Jau yra produktų, kurie sujungia visas šias technologijas bendram tikslui. Puikus pavyzdys – humanoidė Sofija“, – susirinkusiai auditorijai pasakojo jis.
Vis dėlto, pranešėjas, pastebėjo, kad šių technologijų vystytojai susiduria su daugybe problemų.
„Klaidinga informacija gali iškreipti „blockchain“ produktų darbą, dirbtinis intelektas susiduria su ribota prieiga prie informacijos, o skirtingos kalbos ir standartai daiktų internete kartais jį paverčia nepanaudojamu“, – dėstė jis.
R. M. Lopezas siūlė šias problemas spręsti kuo daugiau bendradarbiaujant, naudojant atviro kodo ir tų pačių standartų sprendimus.
Žada milžiniškus pokyčius
Ph. Dardieris savo pranešime koncentravosi į „blockchain“ technologiją, kriptovaliutas ir pirminius virtualių valiutų žetonų platinimus (angl. ICO).
„Šiuo metu vienas didžiausių iššūkių, kuris greitai niekur nedings, yra tai, kad bankams Europoje nepatinka kriptovaliutomis prekiaujantys žmonės.
Reguliuotojai neturi vieningo požiūrio ir tai yra labai sudėtinga tema. Tai bus labai rimta problema kriptovaliutų entuziastų bendruomenei ateityje“, – kalbėjo jis.
Pranešėjas pabrėžė, kad šiandien tarp visų ICO projektų galima rasti visko: ir geriausio, ir blogiausio.
„Tik priminsiu, kad vos 8–12 proc. ICO finansuojamų produktų tampa sėkmingais“, – sakė jis.
Vis dėlto, Ph. Dardieris labai entuziastingai pasakojo apie tai, kaip „blockchain“ pakeis pasaulį.
„Pasaulio laukia daug naujovių, o „blockchain“ jose vaidins labai svarbų vaidmenį. Maždaug kas 500 metų Europoje įvyksta didelį pokyčiai. XV amžiuje turbūt svarbiausiu pokyčiu buvo Johanno Gutenbergo spaudos presas.
Iki tol viskas buvo užrašoma ranka, tad informacijos kopijavimas ir platinimas buvo labai ribotas.
Su internetu ir „blockchain“ matome panašius pokyčius. Internetą galima palyginti su ranka rašytomis knygomis, o „blockchain“ leis informaciją lengvai pasiekti bet kam“, – dėstė jis.
Akcentuoja bendruomenės svarbą
„Aimedis“ rinkodaros ir komunikacijos direktorė Roxana Nasoi savo pranešime aiškino, kad naująsias technologijas vystantys verslininkai dažnai nepelnytai užmiršta jų produktus naudojančios bendruomenės svarbą.
„Vartotojai turėtų dalyvauti procese, nes būtent jie naudoja jūsų produktą, jį išbando ir gali būti geriausiais patarėjais“, – sakė ji.
Tuo metu investuotojus, pasak R. Nasoi paprastai domina jau sukurtas produktas arba bent jau jo prototipas.
„Šiuo metu „blockchain“, dirbtinis intelektas ir daiktų internetas yra ant bangos ir sulaukia daugiausiai dėmesio“, – pasakojo ji.
Pranešėja taip pat gynė dirbtinį intelektą, esą apie jį pastaruoju metu per daug kalbama iš neigiamos pusės – pabrėžiamos jo grėsmės, o ne galimybės.
„Pavyzdžiui, mūsų produktas dirbtinį intelektą naudoja sveikatos apsaugos srityje, tad jis vertingas ne tik finansų sektoriuje“, – komentavo ji.
Technologijoms skirtoje konferencijos dalyje savo produktus pristatė ir daugiau užsienio verslininkų.
Norbertas Redkie pasakojo apie savo įmonę „Trust“, kuri naująsias technologijas naudoja maitinimo įstaigų ir jų tiekėjų finansiniams atsiskaitymams.
Andrew Jamesas Carteris pristatė „Fathom“, kuri suinteresuotiems subjektams leidžia išnaudoti kitų įmonių surinktus vartotojų duomenis.
Andrejus Vidmaras pasakojo apie „Coolomat-market.io“ – elektroninės prekybos maisto prekėmis platformą.
