Antradienį jis pateikė atnaujintą Lietuvos makroekonomikos rodiklių prognozę bei pristatė svarbiausius pasaulio ekonomikos pokyčius.
„Įsibėgėjusį pasaulio ekonomikos vežimą gali išversti prekybos karai“, – sakė jis.
Situaciją euro zonoje ekonomistas apibūdino kaip trapią. Tuo metu Kinijoje jokio ekonomikos sulėtėjimo nepastebima, todėl, pasak G. Nausėdos, ankstesnės kalbos apie galimą griūtį nepasitvirtino.
Rusijos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę 2018 metams – 2,2 proc. – G. Nausėda laiko pernelyg optimistine. „Taip galima spręsti iš pirmojo šių metų ketvirčio rezultatų“, – grindė jis.
„Europos centrinio banko ryžtas kelti palūkanas gali prislopti dėl mažos infliacijos“, – sakė G. Nausėda. SEB prognozėse bazinės palūkanų normos, kuri šiuo metu yra 0 proc., didinimo 2018 metais nenumatoma.
SEB banko prezidento patarėjas dar pastebėjo, kad pastaruoju metu euro ir dolerio kursas nereaguoja į didėjantį palūkanų normų JAV ir euro zonoje atotrūkį. SEB prognozuoja, kad federalinis atsargų bankas normas šiemet kels dar tris kartus.
„Tuo metu Rusija moka didžiulę kainą už agresyvius užsienio politikos veiksmus. Rusijos akcijų indeksas ir rublio kursas važiuoja žemyn“, – sakė G. Nausėda.
SEB makroekonomikos apžvalgoje banko vyriausiasis ekonomistas kalbėjo ir apie bitkoinus. Jis apibendrino, kad daugelio šalių verslininkams ir gyventojams ši valiuta nėra patraukli, jie labiau pasitikimi tradicinėmis.
„Bitkoino populiarumą kursto daugiausia spekuliacijos pagundos“, – apibendrino jis.
Prognozės Lietuvai
G. Nausėda sakė, kad 2017 metai Lietuvai buvo vieni sėkmingiausių nuo pasaulinės finansų krizės pradžios.
„Lietuvos BVP plėtra gali pranokti Latvijos, jeigu materializuosis bankininkystės skandalo pasekmės“, – sakė jis.
SEB prognozuoja, kad 2018 metais Lietuvos BVP augs 3,2 proc., o 2019 metais – 3 proc.
„Metinė infliacija šiemet turėtų plaukioti 2–3 proc. koridoriuje. Ją labiausiai skatins atlyginimų augimas, tai ypač jausis paslaugų sektoriuje“, – sakė G. Nausėda.
Jis sakė, kad tiek 2018, tiek 2019 metais atlyginimai turėtų augti po 7 proc.
„Įgyvendinant mokesčių reformą būtina atsiminti – valstybių konkurencija mokesčių srityje tebevyksta. Vidutiniai pelno mokesčio tarifai Europos Sąjungoje pastarąjį dešimtmetį nuosekliai mažėja“, – priminė ekonomistas.
G. Nausėda dar pažymėjo, kad Lietuvai bus sudėtinga pagal biudžeto ir BVP santykį pasivyti Latviją arba Estiją. Šis santykis Lietuvoje šiuo metu yra apie 29,9 proc.
Įžvalgos apie mokesčių ir pensijų kaupimo pertvarkas
Aiškus trimetis planas, smarkiai sumažinama mokestinė našta su darbu susijusioms pajamoms, paveikios kovos su šešėliu priemonės – tokius tris pagrindinius tikslus finansų ministras V. Šapoka sakė kėlęs rengdamas neseniai pristatytą mokesčių reformą.
„Iš tiesų, šešėlis traukiasi. Tai matome iš pridėtinės vertės mokesčio surinkimo atotrūkio. Mokesčius mokėti tampa madinga. Turėtume šią tendenciją stiprinti ir skatinti“, – sakė jis.
Profesinių paslaugų bendrovės „Ernst & Young Baltic“ partneris Kęstutis Lisauskas sakė, kad jam mokesčių reformoje labiausiai patinka tai, jog bus sprendžiamos dvi seniai neliestos problemos.
„Pirmoji – darbo kaštų problema, nes dabar jie apmokestinami neadekvačiai. Antroji – pensijų reforma. Dabar siūloma skaidrinti sistemą, ji turėtų tapti teisingesne“, – komentavo jis.
K. Lisauskas sakė, kad jam nepatinka tai, jog ir toliau paliekamas didelis atotrūkis tarp darbo ir visų kitų pajamų apmokestinimo.
Vilniaus universiteto profesorius Teodoras Medaiskis kritiškai atsiliepė apie planuojamą darbuotojo ir darbdavio „Sodros“ įmokų sujungimą.
„Man atrodo, kai žmogus pamatys, kiek iš tiesų sumoka valstybei – tai greičiau didins šešėlį, o ne jį mažins“, – sakė jis.
Kodėl apsigalvojo
V. Šapoka taip pat paaiškino, kodėl apsigalvojo dėl darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokų konsolidacijos.
„Manau pats sujungimas savaime nėra nei blogas, nei geras. Netikiu ta sąmokslo teorija, kad sujungus „Sodros“ įmokas staiga išsisklaidys šešėlis. Tai buvo vienas pagrindinių argumentų (pernai – DELFI).
Dabar sujungimas sistemą padaro lankstesnę tuo, kad galime keletą metų su darbo santykiais susijusią mokestinę naštą mažinti toliau. Kodėl tai nebuvo daroma pernai: buvo ir politinių dalykų, nes tam, kad vienu metu padaryti tiek daug reikėjo geležinės daugumos (Seime – DELFI), kuri buvo pradėjusi braškėti.
Esminis tikslas pernai buvo spręsti vakar dienos problemą, nes pagal skurdo rodiklius buvome bene prasčiausi Europos Sąjungoje. Tam, kad nukreipti lėšas ir sumažinti naštą mažiausiai uždirbantiems, sujungimas iš esmės nebuvo mirtinai būtinas“, – sakė ministras.
