Ministerija nurodė gavusi du skirtingus taikos sutarties projektus, todėl su verslu nesusitarė.
Anot ministerijos, taikos sutarties projektus atsiuntė Lietuvos pramonininkų konfederacija ir Pakuočių tvarkymo organizacija (PTO).
Viceministras Dalius Krinickas Eltai teigė, kad PTO atsiuntė pataisytą teksto variantą, nurodant, kad konfederacijos tekste nebuvo atsižvelgta į dalies importuotojų ir gamintojų pastabas.
„Mes nevertiname, ar pastabos esminės, nes gavome aiškią žinią, kad nėra vienos nuomonės. Tai nėra loterija, kad rinkitės tą variantą, kuris labiau patinka, tai yra rimtas klausimas“, - Eltai sakė D. Krinickas.
Anot jo, ministerija prašo, kad beveik 2 tūkst. įmonių susitartų tarpusavyje ir pateiktų vieningą sutarties projektą. Anot jo, iš principo, sutarties projektuose numatytas principas papildomai per penkerius metus sutvarkyti 15 tūkst. tonų atliekų ministeriją tenkintų.
„Mūsų nuomone, tai tinkamas aspektas“, - teigė D. Krinickas.
Anot jo, nuo penktadienio, kaip ir numatyta, tikrintojai pradės aiškintis, ar įmonės patikslino savo atliekų tvarkymo deklaracijas, kaip ir planuota.
Ketvirtadienį „Žaliasis taškas“ pranešė, kad taikos sutarties projektas ministerijai pateiktas, tačiau, „kol nesudėti parašai, verslininkai džiaugtis neskuba“. Anot pranešimo, ketinama papildomai sutvarkyti atliekų ir tam įsteigti garantijų fondą numatant metalinės pakuotės mokesčio tarifą - 186 eurus už toną.
Sausio pradžioje Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (VRAAD), patikrinęs „Metrail“ veiklą, nustatė, kad ši netinkamai sutvarkė 14,5 tūkst. tonų metalinių ir 500 tonų plastiko pakuočių. Už šį kiekį neteisėtai išrašyti gaminių ir pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai buvo išduoti 1800 verslo įmonių. Įsigiję šiuos dokumentus iš „Metrail“ gamintojai ir importuotojai buvo atleisti nuo mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis.
ELTA primena, kad dar 2015 metais Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (VRAAD) kreipėsi į Vilniaus prokuratūrą dėl „Metrail“ padarytos žalos valstybei dėl nesumokėtų mokesčių už taršą. Žala siekė daugiau kaip 7 milijonus eurų.
Nustatyta, kad netvarkiusi atliekų ir dalijusi fiktyvius dokumentus įmonė sudarė sąlygas gamintojams ir importuotojams nemokėti pakuotės mokesčio ir taip padarė didžiulę žalą valstybei.
Buvo išaiškinta, kad įmonė dalijo fiktyvias atliekų tvarkymo pažymas, imdama mokestį už atliekų tvarkymą ir nurodydama, kad jos yra sutvarkytos, kai iš tiesų jos tvarkomos nebuvo arba tvarkoma buvo tik maža dalis. „Metrail“ taip pat pareikšti įtarimai ir dėl piktnaudžiavimo, dokumentų klastojimo.