Šiandien nerimaujama dėl prekybos srautų ir balansų, bet iš tiesų pasauliui labiausiai trūksta lyderystės. JAV traukiantis iš vyraujančių pozicijų, aktyvesnio vaidmens turi imtis kas nors kitas. Bet kas?

Henry Kissingeris kartą pasakė: „Taiką gali užtikrinti vienvaldystė arba jėgų pusiausvyra.“ Ko gero, tą patį galima pasakyti apie prekybą ir net pačią globalizaciją. Nenuostabu, kad du svarbiausi globalizacijos laikotarpiai – keli dešimtmečiai iki Pirmojo pasaulinio karo ir pastarieji 75 metai – pasižymėjo atitinkamai jėgų pusiausvyra ir vienvaldyste.

Žinoma, prekybai reikia ne tik taikos. Kaip ir bet kuri kita ekonominė veikla, ji klesti tuomet, kai gerbiamos nuosavybės teisės, veikia efektyvi ir tikslinga mokesčių sistema, vykdomi kredito įsipareigojimai, šalinami muitai bei kitos kliūtys ir taip toliau. Trumpai kalbant, kad prekyba vyktų sklandžiai, būtinos aiškios taisyklės, kurias paprastai nustato vyraujanti šalis. Britų imperijos laikais su piratais kovojo Karališkasis karinis jūrų laivynas, o pastaruosius 75 metus saugumą jūrų keliuose užtikrina JAV karinis jūrų laivynas.

Donaldas Trumpas

JAV viešpatavimo saulėlydis

Svarbų vaidmenį atlieka ir tarptautinės institucijos. Bet ir čia būtina vyraujančios šalies parama. Be JAV palaikymo Bendrasis susitarimas dėl muitų tarifų ir prekybos bei jo įpėdinė Pasaulio prekybos organizacija greičiausiai nebūtų įgijusi pakankamai daug įtakos pokario prekybos sistemai sustiprinti ir apsaugoti. Būtent dėl to, anot L. Hatheway, JAV prezidento D. Trumpo polinkis į nacionalistinį protekcionizmą toks pavojingas.

D. Trumpo administracija nori pasinaudoti vienvaldyste, bet nenori mokėti už šį išskirtinį statusą. Šios privilegijos sąnaudos apima ne tik karines išlaidas, bet ir, pavyzdžiui, pagrindinės viso pasaulio rezervinės valiutos leidybą. Ši pozicija JAV teikia didelį pranašumą, bet tam reikia palaikyti prekybos deficitą, kad likusios pasaulio šalys turėtų pakankamą JAV dolerių likvidumą.

Pasak komentaro autoriaus, verteiviškas D. Trumpo požiūris nesuderinamas su dominavimu. Bet net jei paaiškėtų, kad JAV protekcionizmas – laikinas nukrypimas, ir D. Trumpo įpėdinis atsisakytų šios žalingos prekybos politikos, JAV pasaulinis statusas vis tiek palaipsniui mažėja, ypač lyginant su stiprėjančia Kinija. Kitaip sakant, galima tikėtis, kad JAV viešpatavimas pasibaigs nepriklausomai nuo to, kas iš D. Trumpo perims šalies vadovo pareigas.

Būtinas naujas lyderis

Kad vietoj JAV vienvaldystės nusistovėtų taiki ir klestinti pasaulinė jėgų pusiausvyra, prireiks kitokios toliaregiškos lyderystės. Čia svarbus vaidmuo teks Europos Sąjungai – vienam didžiausių pasaulio ūkių ir svarbiausiai liberaliųjų vertybių gynėjai. Bet visų pirma jai reikia išspręsti vidinius klausimus, prisiimti atsakomybę už savo karinį, kibernetinį, ekonominį ir finansinį saugumą.

ES laukia nemenkas iššūkis. Bendrijai būtina sumažinti demokratinį deficitą, įdiegti nuovokią sienų apsaugos ir imigracijos politiką, sustiprinti finansinius pamatus. Šios užduotys bus sprendžiamos ne vieną dešimtmetį.

Norėdami pasiekti šiuos tikslus Europos vadovai, L. Hatheway teigimu, privalo aiškiai pripažinti, kad JAV pasaulinės lyderystės laikai praėjo. Vokietijos kanclerė Angela Merkel šią diskusiją pradėjo praėjusiais metais per savo rinkimų kampaniją vienoje Miuncheno aludėje. Rinkimams pasibaigus negalima leisti šiai temai nugrimzti užmarštin.

Angela Merkel

Europos laukia iššūkiai

Europa privalo stiprinti savo finansinį pagrindą. Bendrai Europos finansų rinkai be patikimo bankų pertvarkymo mechanizmo visada grės krizė. Tam būtina dalytis obligacijomis, pavyzdžiui, per bendrą indėlių draudimą arba finansinio stabilumo priemonę sistemiškai svarbioms finansinėms institucijoms. Daugeliui europiečių skolų pasidalijimas skamba kaip prakeiksmas, bet, kaip aiškiai parodė euro zonos krizė, šalys negali mėgautis bendros rinkos privalumais neprisiimdamos neišvengiamų bendrų įsipareigojimų.

Galiausiai, jei JAV nebenori būti pasauline laisvosios prekybos sergėtoja, šį vaidmenį turi perimti Europa. Prekybos lyderystė nebūtų svetima žemynui, garsėjančiam laisvais ir atvirais ekonominiais ryšiais. Tam reikės suderinti griežtumą, pragmatizmą ir diplomatiją. Tačiau visų pirma Europa turėtų rodyti pavyzdį. Panaikinus likusius išorinius muitus, net jei jie daugiausia simboliniai, būtų aiškiai parodyta, kad prekyba – tai ne nulinės sumos žaidimas, o abipusiai naudingas sandoris.

JAV silpstant ir Kinijai auginantis raumenis jau dabar vienvaldė pasaulinė tvarka užleidžia vietą jėgų pusiausvyrai. Bet šių permainų nevalia palikti savieigai ir manyti, kad laikui bėgant viskas išsispręs, tvirtina L. Hatheway. Lyderystė būtina ir padariniai visam pasauliui labai priklauso nuo to, ar ES pripažins savo atsakomybę ir kada tai nutiks.