Ketvirtadienį „Žaliasis taškas“ pranešė, kad taikos sutarties projektas ministerijai pateiktas, tačiau „kol nesudėti parašai, verslininkai džiaugtis neskuba“.
Anot pranešimo, bendrovės sutinka su ministerijomis sąlygomis sutvarkyti papildomą atliekų kiekį, kad nereikėtų mokėti baudų.
„Šiuo metu pasiektas susitarimas gamintojams importuotojams yra priimtinas. Kadangi „Metrail“ sukčiavimai susiję su dokumentais, kuriuose apskaitomas 15 tūkst. tonų pakuočių sutvarkymas, verslas apsiims papildomai sutvarkyti tokį patį kiekį pakuočių. Tai bus padaryta per 5 metus“, - pranešime sakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos ekspertė Raminta Radavičienė.
Pasak jos, kad įsipareigojimas būtų įgyvendintas, bus steigiamas specialus garantinis fondas visam atliekų kiekiui, numatant metalinės pakuotės mokesčio tarifą - 186 eurus už toną.
Dar prieš pranešant apie sutarties projekto teikimą ministerijai, ministro patarėjas Mindaugas Bajarūnas Eltai teigė, kad penktadienį galbūt bus pasiektas susitarimas, jeigu galutinio sutarties varianto turinys tenkins ministeriją.
Po to, kai Aplinkos ministerija paskelbė, kad 2 tūkst. įmonių, 2013-2015 metais pasinaudojusių atliekų tvarkytojo „Metrail“ paslaugomis, turi sumokėti 15 mln. eurų baudą, kilus verslo pasipiktinimui, buvo nuspręsta, kad įmonės ir ministerija sieks taikos sutarties.
Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos generalinis direktorius Rimantas Šidlauskas Eltai teigė, kad jeigu susitarimas nebūtų pasiektas, verslui tektų bylinėtis. Susitarimas nepasiektas ir vargu ar tai pavyks padaryti. Anot jo, jeigu nebus susitarta, ketinama bylinėtis teisme.
„Nėra jokio susitarimo ir nežinau, ar jis bus. Jeigu nebus susitarimo, tai kitas variantas - tada bus teismų maratonas“, - Eltai sakė R. Šidlauskas.
Pasak jo, šioje situacijoje ministerija turi prisiimti dalį kaltės, nes nebuvo užtikrinta, kad atliekų tvarkytojai veiktų pagal įstatymus.
„Kompromisų gali būti įvairių, bet reikėtų prisiimti savo dalį kaltės, nesutinku su tuo, kai jie sako, kad jūs žinojote, jog tos pažymos netikros. Bet tai kuo man tikėti, jeigu gaunu patvirtinimą, kad mano pakuotės utilizuotos?“, - aiškino R. Šidlauskas.
Sausio pradžioje Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (VRAAD), patikrinęs „Metrail“ veiklą, nustatė, kad ši netinkamai sutvarkė 14,5 tūkst. tonų metalinių ir 500 tonų plastiko pakuočių. Už šį kiekį neteisėtai išrašyti gaminių ir pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai buvo išduoti 1800 verslo įmonių. Įsigiję šiuos dokumentus iš „Metrail“ gamintojai ir importuotojai buvo atleisti nuo mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis.
ELTA primena, kad dar 2015 metais Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (VRAAD) kreipėsi į Vilniaus prokuratūrą dėl „Metrail“ padarytos žalos valstybei dėl nesumokėtų mokesčių už taršą. Žala siekė daugiau kaip 7 milijonus eurų.
Nustatyta, kad netvarkiusi atliekų ir dalijusi fiktyvius dokumentus įmonė sudarė sąlygas gamintojams ir importuotojams nemokėti pakuotės mokesčio ir taip padarė didžiulę žalą valstybei.
Buvo išaiškinta, kad įmonė dalijo fiktyvias atliekų tvarkymo pažymas, imdama mokestį už atliekų tvarkymą ir nurodydama, kad jos yra sutvarkytos, kai iš tiesų jos tvarkomos nebuvo arba tvarkoma buvo tik maža dalis. „Metrail“ taip pat pareikšti įtarimai ir dėl piktnaudžiavimo, dokumentų klastojimo.
