Trečiadienį spaudos konferencijoje jis apibendrino, kad Vyriausybės pristatytuose mokesčių pakeitimuose ir pensijų sistemos pertvarkoje yra teigiamų žingsnių.
„Judinamos įsisenėjusios problemos, pavyzdžiui, mokesčių konsolidavimas, postūmiai šešėlio mažinimui. Tačiau dėl mokesčių reformos biudžetas iš esmės nedidėja, siūlymai blogina fiskalinį balansą.
Tuo metu pensijų reforma prisidės prie rezervo kaupimo demografiniam šokui atlaikyti, panaikinamas pakopų priešinimas“, – kalbėjo V. Vasiliauskas.
Neišnaudotos galimybės
Lietuvos banko vadovas pastebėjo, kad pagal pajamų ir BVP santykį Lietuva yra viena paskutinių valstybių visoje Europos Sąjungoje (ES), o nepakankamas biudžetas smarkiai riboja valstybės galimybes deramai finansuoti socialinę ir sveikatos apsaugą, švietimą, pensijų sistemą ir kitas svarbiausias viešąsias sritis.
V. Vasiliauskas pastebėjo, kad dėl pasiūlytų mokesčių pakeitimų per 3 metus valdžios sektoriaus biudžetas neteks iki 600 mln. eurų pajamų, ir tai minėtą biudžeto ir BVP santykį dar pablogins.
„Tiesa, Vyriausybė planuoja dalį pajamų susigrąžinti per mažesnį šešėlį ir augančią ekonomiką, tačiau, bent jau artimiausiu laikotarpiu visi praradimai nebus kompensuoti, todėl būtini ryžtingi mokestiniai sprendimai ir veiksmai, kurie didintų valstybės biudžetą, galimybes perskirstyti pajamas ir adekvačiai finansuoti viešąsias paslaugas. Tai būtų galima pasiekti didinant pajamas iš turto mokesčių, taip pat atsisakant kai kurių „privilegijuotų“ veiklos formų“, – sakė jis.
Dėl to V. Vasiliauskas pabrėžė, kad reikia suvienodinti samdomo darbo ir savarankiškos veiklos apmokestinimą.
„Dabar asmens, dirbančio pagal darbo sutartį, mokesčių našta gali būti du, tris ar dar daugiau kartų didesnė nei asmens, besiverčiančio individualia veikla ar dirbančio su verslo liudijimu. Tai reiškia, kad savarankiškai dirbantis asmuo gali mokėti daug mažesnius mokesčius net ir gaudamas gerokai didesnes pajamas už dirbantį pagal darbo sutartį“, – sakė jis.
Lietuvos bankas paskaičiavo, kad dirbantieji pagal darbo sutartis 2016 metais vidutiniškai per mėnesį sumokėjo po 323 eurus gyventojų pajamų mokesčio ir „Sodros“ įmokų, kai savarankiškai dirbantieji – tik po 64 eurus.
V. Vasiliauskas pasiūlė apskritai panaikinti verslo liudijimus kaip verslo formą. „Vien tik mažinti verslo liudijimo veiklų sąrašą neužtenka“, – sakė jis.
Siūlo visuotinį NT mokestį
Lietuvos bankas taip pat siūlo daugiau pajamų surinkti iš turto mokesčių.
„Vyriausybės pasiūlytas ne pirmojo būsto apmokestinimas situacijos iš esmės nekeičia, nes, valstybės mastu būtų surenkama nedidelė suma (2019 metais – apie 10–11 mln. eurų)“, – sakė V. Vasiliauskas.
Jis dar pridūrė, kad dabartinio pasiūlymo sąranga yra komplikuota, yra galimybių apeiti mokestį.
Dėl to siūloma mokesčių bazę išplėsti daug labiau ir taikyti mokestį visam gyvenamosios paskirties nekilnojamajam turtui (NT), atsižvelgiant į socialiai jautriausias grupes, t.y. mokestis turėtų būti progresinis, nustatant nedidelę neapmokestinamos vertės ribą: mažiau įkainotam turtui turėtų būti taikomi mažesni mokesčiai.
Šešėlio mažinimo priemones įvertino teigiamai
Lietuvos bankas taip pat siūlo atsisakyti įvairių lengvatų ir išimčių, kurios iškreipia padėtį rinkoje, visų pirma, PVM lengvatos centralizuotam šildymui ir karštam vandeniui. Dėl būsimų pensijų sistemos pokyčių taip pat siūloma atsisakyti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatų turintiems investicinį gyvybės draudimą ir dalyvaujantiems III pensijų pakopoje.
Be to, siūloma naikinti lengvatinį 5 proc. pelno mokesčio tarifą ir visoms įmonėms taikyti vienodą 15 proc. tarifą. Įgyvendinus minėtas mokestines, be kovos su šešėliu, priemones, preliminariais Lietuvos banko skaičiavimais, viešieji finansai kasmet galėtų papildomai surinkti bent 300 mln. eurų, kurie galėtų būti skiriami svarbiausioms sritims.
Vyriausybės siūlomas geras priemones šešėlinės ekonomikos mastui mažinti (darbuotojo ir darbdavio Sodros įmokų sujungimą, informacinių technologijų, atvirkštinio PVM naudojimą bei siūlymą mokesčių nemokančioms įmonėms neleisti dalyvauti viešuosiuose pirkimuose) siūloma sustiprinti papildomai sukuriant probleminių mokesčių mokėtojų registrą. Tuo būtų siekiama, kad asmenims, sistemingai organizuojantiems mokesčių slėpimo ir sukčiavimo schemas, galiausiai būtų apribojamos galimybės steigti įmones ir joms vadovauti.
Demografinis šokas
Komentuodamas pensijų sistemos pertvarką, V. Vasiliauskas sakė, kad demografinis šokas jau čia pat.
„Didelė emigracija mažina pensijų sistemos pajėgumą, Nuo 1990 metų gimstamumas sumažėjo perpus, ir tai ne pabaiga. Dėl to vienam jaunesniam gyventojui tenkančių vyresnių nei 65 metų amžiaus gyventojų padvigubės“, – pasakojo jis.
Lietuvos bankas pastebi, kad dabartinius Vyriausybės pasiūlymus iš esmės vertina teigiamai.
„Reforma skatina kaupti senatvei, nepriešindama dabartinių ir būsimų pensininkų, o tai yra svarbu, nes tik vientisa, nepriešinama ir integrali pensijų sistema gali užtikrinti tvaresnes ir didesnes pensijas. Lietuvos bankas ypač palankiai vertina pasiūlytas priemones, kurios gerokai sumažintų pensijų fondų įkainius, todėl gyventojai sukauptų daugiau. Taip pat pritariama privalomam gyvenimo ciklo fondų taikymui, nes tai leistų jaunam žmogui uždirbti didesnę grąžą, o artėjant pensijos amžiui padėtų sukauptą turtą išsaugoti.
Vienas iš itin svarbių pensijų sistemos aspektų – ryšys tarp darbo metu gautų pajamų ir būsimos pensijos. Lietuvos bankas siūlo šį ryšį papildomai stiprinti. Siūlomais mokesčių ir pensijų sistemos pakeitimas planuojama iš „Sodros“ į valstybės biudžetą perkelti bazinę pensiją. Perkeliant visą bazinę pensiją, iš esmės prarandama galimybė ateityje stiprinti ryšį tarp to, kiek žmogus sumokėjo pensijų įmokų, ir kokio dydžio pensiją gaus. Todėl, Lietuvos banko manymu, būtina perkelti ne visą, o tik dalį bazinės pensijos, pavyzdžiui, ne daugiau nei pusę. Be to, siūloma depolitizuoti bazinės pensijos skaičiavimą“, – rašoma centrinio banko pranešime.
V. Vasiliauskas dar kalbėjo, kad reikėtų centralizuoti pensijų anuitetų tvarkymo veiklą.
„Sutelkus pensijų anuitetų veiklą viešoje pelno nesiekiančioje institucijoje, būtų užtikrinta masto ekonomika, efektyvesnis rizikos valdymas, todėl pensijų anuitetai kainuotų mažiau, o pensininko pajamos senatvėje būtų didesnės“, – paaiškino jis.
Centrinis bankas taip pat pažymėjo, kad gyventojui turėtų atsirasti galimybė vienoje vietoje ir aiškiai gauti visą informaciją apie jo numatomą gauti pensiją.
Kas pasiūlyta
DELFI primena, kad pirmadienį finansų ministras Vilius Šapoka pasakojo, jog darbo pajamų apmokestinimas per 3 metus taps palankiausiu Baltijos šalyse. Jis nurodė, kad norėtų sujungti darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokas. Darbuotojui būtų taikomas 18,5 proc. socialinio draudimo tarifas, darbdaviui – 1,24 proc., o gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas galėtų būti padidintas iki 25 proc.
Taip pat norima plėsti neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) taikymą, nuosekliai didinti NPD dydį.
Vyriausybė dar siūlo įvesti „Sodros“ lubas, kurios palaipsniui didėtų – 2019 metais sudarytų 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) per metus, 2020 metais – 84 VDU, 2021 metais – 60 VDU per metus. Nuo „Sodros“ lubų būtų taikomas didesnis – 25 proc. GPM tarifas.
Dar viena naujovė – nekilnojamojo turto (NT) mokestis ne pagrindiniam gyvenamosios paskirties NT.
Kaip pirmadienį pasakojo socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, pensijų sistemoje siūloma, kad gyventojai, kurių amžius iki 40 metų būtų automatiškai įtraukiami į kaupimą. Teigiama, kad jie turėtų galimybę neskubant apsispręsti: 3 kartus kas 3 metus iki 40 metų. Be to, kaupiantis asmuo galėtų laikinai sustabdyti kaupimą 12 mėnesių.
Vyriausybė taip pat siūlo, kad neliktų pervedimų iš „Sodros“ į pensijų fondus, o asmens įmoka palaipsniui per 5 metus pasiektų 4 proc. Siūloma, kad valstybės biudžeto priedas visiems kaupiantiems būtų 2 proc. (nuo VDU).
Jei asmuo prie kaupimo prisidėtų daugiau nei 4 proc., tada jam būtų taikomos papildomos mokestinės lengvatos. Lengvatų sulauktų ir darbdavys, kaupiantis darbuotojo naudai.
Dar siūloma, kad būtų įdiegta gyvenimo ciklo fondų investavimo koncepcija.
Tuo metu dabartiniai pensininkai gali tikėtis, kad pensijos 2019 metais padidės vidutiniškai 23 eurais. Šį padidėjimą turėtų pajusti ir mažiausias pensijas gaunantys asmenys.
