Pristatydamas siūlomą mokesčių reformą DELFI TV laidoje „Gyvai“ apie pasakojo finansų ministras Vilius Šapoka.

„Iš tiesų, išplečiama nekilnojamojo turto (NT) mokesčio bazė. Bus nustatomas ganėtinai mažas 0,3 proc. dydžio tarifas. Tikslas nėra surinkti dideles, reikšmingas sumas. Tai daugiau prevencinė priemonė, kad nesiformuotų NT burbulai, kaip buvo praeityje“, – kalbėjo ministras.

Jo teigimu, pačioje sistemoje bus išlaikytas progresinis mokesčio tarifas: ir toliau 0,5 proc. tarifas bus taikomas vertei, viršijančiai 220 tūkst. Eur, 1 proc. – viršijančiai 300 tūkst. ir 2 proc. – viršijančiai 500 tūkst. Eur.

Pašnekovas aiškino, kad jeigu žmogus, pvz., turi vienintelį butą, kuriame gyvena, sodo namelį ir garažą, o visų šių objektų vertė neviršija minėtos ribos, tai papildomai šis turtas nebus apmokestintas.

Tačiau jeigu žmogus gyvena bute ir jam dar priklauso gyvenamasis namas, kuris, tarkime, yra nuomojamas, tai gyvenamosios paskirties namas bus apmokestintas.

„Jeigu aš turiu antrą gyvenamosios paskirties būstą, pavyzdžiui, dar vieną butą, arba dar vieną namą, tai nuo visos antro ar paskesnio buto ar namo vertės reikės mokėti 0,3 proc. mokestį“, – aiškino V. Šapoka.

Jo teigimu, po Konstitucinio teismo išaiškinimo riba taikoma individualiai kiekvienam žmogui. Svarbus aspektas, ar tai yra gyvenamosios paskirties objektas, ar ne. Jeigu keli sodo nameliai ar butai, ar namai yra gyvenamosios paskirties, tai visiems, išskyrus vieną, kuriame gyvenama, būtų apmokestinti 0,3 proc. dydžio mokesčiu (didesnė nei 220 tūkst. Eur vertė – minėtais progresiniais tarifais).

„Kalbant apie dabartinę situaciją, NT mokesčio bazės išplėtimas paliestų apie 220 tūkst. žmonių. Tačiau apie 70 proc. iš jų mokėtų nedidesnes metines įmokas nei 30 Eur. Kiek reikšmingiau tai palies tik apie 30 proc., nuo tos gyventojų sumos“, – tikino ministras.

Ruošia mokestį automobiliams

Paklaustas apie skatinimą įsigyti mažiau taršius automobilius ir nepirkti taršių mašinų, V. Šapoka pripažino, kad buvo svarstyti įvairūs automobilio mokesčio variantai.

Foto: Shutterstock

„Turime akivaizdžią problemą, nes Lietuvoje automobilių parkas ir labai senas, ir labai taršus. Jeigu niekas nesikeis, ateinančiame dešimtmetyje Lietuvai teks pirkti taršos leidimus, kurie kainuos šimtus milijonų eurų. Kad to išvengtume, turime sukurti paskatas atsisakyti tų taršių automobilių“, – kalbėjo ministras.

Anot jo, dėl konkretaus mokesčio modelio šiuo metu dar yra dirbama. Perkant pačius taršiausius automobilius galėtų atsirasti papildoma taršos įmoka. Perkant automobilį, kuris netaršus, atsirastų kokia nors paskata.

„Šiuo atveju tikrai neturime tikslo apmokestinti visą automobilių registraciją, visus sandorius. Diskutuojame tik tai, kiek tai paliestų taršių, o per finansų inžinerijos priemones sukurti paskatas netaršių automobilių įsigijimui“, – komentavo ministras.

Anot jo, taikyti mažesnį pridėtinės vertės mokesčio tarifą švaresniems automobiliams neleistų ES teisė. Tačiau tam būtų galima panaudoti ES investicijas. Panaudojus jas, žmonėms atpigtų mažiau taršių automobilių įsigijimas.

Individualią veiklą palieka ramybėje

Primename, kad prieš rinkimus jų laimėtoja Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga žadėjo paprastesnę mokesčių skaičiavimo tvarką. Pagal rinkimų programą turėjo būti du mokesčiai – gyventojų pajamų mokestį (GPM), apjungiantis dabartinį GPM, privalomąjį sveikatos draudimo (PSD) ir dalį socialinio draudimo (SD) mokesčių ir pensijų draudimo mokestį (PDM).

„GPM bus skaičiuojamas nuo visų asmens pajamų, išskyrus senatvės ir kitas pensijas. PDM bus skaičiuojamas nuo visų asmens pajamų, išskyrus kapitalo ir investicines pajamas, senatvės ir kitas pensijas“, – žadėjo valdantieji.

Tačiau pirmadienį pristatyti pakeitimai įtakos turės tik tiems asmenims, kurie dirba pagal darbo sutartis. Dirbantiems pagal individualios veiklos pažymą arba įsigijusiems verslo liudijimus mokesčiai neturėtų keisti.

„Kalbant apie individualią veiklą, kuri yra didelė kategorija, visos permainos vyko praėjusiais metais. Turint omenyje, kad smulkus ir vidutinis verslas Lietuvoje yra trapus, jam taikomų mokesčių nedidinsime“, – kalbėjo V. Šapoka.

Jo teigimu, neketinama keisti ir dividendų apmokestinimo. Esą ankstesni bandymai tai padaryti buvo nesėkmingi, nes kapitalas pradėjo dingti iš Lietuvos.