Vieno didžiausių bankų šalyje „Luminor“ vyriausias ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad mokesčių reforma neatneš drastiškų pokyčių valstybei.

„Tikslas yra sumažinti emigraciją ir skirtumą darbo užmokesčio į rankas Lietuvoje ir Vakarų Europoje, tai šioje vietoje žingsnis yra žengtas tinkama linkme, bet jis nėra pakankamas, kad drastiškai sumažintų emigrantų srautus“, – BNS tvirtino ekonomistas.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas teigė, kad reforma turėtų būti naudinga darbuotojams.

„Jeigu taip išeis, kaip numatyta reformoje, tai visai neblogai turėtų būti. Reikia tos reformos daryti pakankamai didelę analizę. Spaudos konferencija buvo aptaki ir tokie konkretūs skaičiai nebuvo įvardinti. Kai bus aiškūs labai konkretūs skaičiai, tada bus galima pasakyti konkrečiai“, – sakė A. Černiauskas.

A. Černiausko nuomone, „Sodros“ mokesčio perkėlimas tik ant darbuotojų pečių gali kelti dvigubo apmokestinimo problemą.

„Jeigu žiūrėtume iš esmės, tai vien tik tai, jog mokesčių našta darbo užmokesčiui sumažės, tas yra tikrai džiuginantis faktas, bet kas kitose šalyse susidūrė su perkėlimu socialinio draudimo mokesčių nuo darbdavių ant darbuotojų, tai atsiranda dvigubo apmokėjimo problema, nes padidėja suma, apmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu“, – kalbėjo A. Černiauskas.

Savo ruožtu Ž. Mauricui abejonių kelia Vyriausybės noras padidinti gyventojų pajamų mokesčio tarifą.

„Šiek tiek klaustukas, kodėl reikia padidinti gyventojų pajamų mokestį iki 21 proc., nes nuo kitų pajamų taikomas 15 proc. Tikslingiau galbūt būtų palikti 15 proc. visoms pajamoms, o „Sodros“ mokestį padaryti 25 proc. iš darbuotojo“, – kalbėjo ekonomistas.

Jo teigimu, mokesčių sistemai bus naudingas darbuotojo ir darbdavio įmokų sujungimas.

„Buvo daug abejonių, ar bus pasiryžta tai daryti. Tai yra teigiama, nes potencialiai gali mažinti šešėlį ir skaidrinti sistemą. Tai turės ilgalaikių teigiamų pasekmių“, – teigė Ž. Mauricas.

Be to, jis tvirtino, kad NPD praplėtimas irgi yra teigiamas Vyriausybės pasiūlymas.

A. Černiauskas dar pridūrė, kad reforma pagerins Lietuvos statistiką, tačiau realus gyvenimas iš esmės nepasikeis.

„Ši reforma turi didelę prasmę valstybės įvaizdžio kūrimui. Dabar pagal minimalų darbo užmokestį esame priešpaskutiniai, bet pakeitus apskaičiavimo tvarką, užmokestis šauna į viršų ir iš priešpaskutinės pozicijos pasikelsime keliomis vietomis ir minimaliu ir vidutiniu užmokesčiu. Statistiškai atrodysime, kad gyvename geriau, bet praktiškai liekame prie to paties“, – kalbėjo šalies profsąjungų lyderis.

Vyriausybė pasiūlė mokesčių reformą

Vyriausybė, užsimojusi per trejus metus pakeisti mokesčių sistemą, siūlo didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), mažinti socialinio draudimo įmokas, sujungti darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokas ir įvesti „Sodros“ lubas.

Atlyginimo riba, iki kurios taikomas NPD, turėtų augti iki 2,5 vidutinio darbo užmokesčio (VDU). NPD kitąmet siektų 280 eurų (dabar – 380 eurų, tačiau perskaičiavus pagal pagal naują mokesčių konsolidavimo tvarką, jis būtų 272 eurai).

Pasak Vyriausybės, gaunančiųjų VDU mokesčių našta per trejus metus sumažės 5,1 proc., o pokyčius turėtų pajusti 1 mln. dirbančiųjų. Kitais metais jų atlyginimas „į rankas“ turėtų padidėti 46 eurais.

Konsolidavus mokesčius darbuotojo pusėje, jis mokėtų 21 proc. pajamų mokestį ir 18,5 proc. socialinio draudimo įmoką, įskaitant ir privalomąjį sveikatos draudimą „Sodrai“. Darbdavio socialinio draudimo įmoka sudarytų 1,24 procento.

Vyriausybė, be to, siūlo įvesti „Sodros“ įmokų lubas: 2019 metais jos siektų 120 VDU, 2020 metais – 84 VDU, o 2021 metais – 60 VDU. „Sodros“ lubas viršijančioms pajamoms būtų taikomas 25 proc. GPM tarifas.