Vyriausybė yra užsiminusi apie mažesnį darbo jėgos apmokestinimą. Finansų ministras yra žadėjęs sujungti darbuotojo ir darbdavio mokamus mokesčius. Žadėta neatsisakyti ir privataus pensijų kaupimo.

Prezidentė yra sukritikavusi miglotus valdančiųjų planus pertvarkyti pensijų ir mokesčių sistemas bei paragino negadinti gerai veikiančios sistemos, jei jų bus neįmanoma įgyvendinti.

Vyriausybės spaudos konferenciją nuo 11:30 val. tiesiogiai transliuos DELFI.

„Sodros“ pervedimus į pensijų fondus siūloma stabdyti, fondai liks

Vyriausybė siūlo nutraukti „Sodros“ įmokas į antros pakopos pensijų fondus. Norintis joje toliau kaupti darbuotojas galės mokėti 4 proc. atlyginimo, o valstybė ir toliau prisidės 2 proc. vidutinio darbo užmokesčio.

Valdantieji prognozuoja, kad nauji pensijų kaupimo dalyviai gaus pensijas, siekiančias bent 50 proc. jų uždarbio.

„Pensijų reformoje esminis dalykas bus, kad nauji dalyviai gaus didesnes pensijas, didės ir esamų dalyvių pensijos. Galėsime kalbėti apie pagerintą gyvenimo, darbo ir vaikų auginimo aplinką“, – pirmadienį spaudos konferencijoje sakė premjeras Saulius Skvernelis.

Numatoma, kad dirbantis žmogus iki 40 metų bus automatiškai įtraukiamas į pensijų kaupimo sistemą, tačiau jis galės atsisakyti joje dalyvauti. Pasiūlymai dalyvauti sistemoje bus teikiami 3 kartus, bet tik iki 40 metų amžiaus.

„Automatinis įtraukimas dalyvauti kaupime – tai naujausios kaupimo tendencijos pasaulyje, kai kiekvienas asmuo iki 40 metų bus įtraukiamas į pensijų fondus su teise atsisakyti dalyvauti. Nuo kitų metų sausio bus įtraukiami visi dalyvaujantys kaupime su teise nedalyvauti. Naujai dalyvaujantys bus įtraukiami nuosekliai, tą 4 proc. prisidėjimą išdėliojant per 5 metus, kad ta našta dabar netektų per didelė. Taip pat bus galimybė grįžti, jei atsisakoma dalyvauti“, – pirmadienį spaudos konferencijoje kalbėjo socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

Anot jo, bus galima daryti iki vienerių metų trukmės pertrauką, jei žmogui bus toks poreikis.

Ministro teigimu, privatūs pensijų fondai bus priversti sumažinti savo įkainius perpus, taip pat turės mažėti minimali suma anuitetui įsigyti.

Pirmadienį pristačiusi siūlomą pensijų kaupimo sistemos pertvarką, Vyriausybė teigia, jog vidutinė senatvės pensija (turint būtinąjį stažą) 2019–2020 metais didės vidutiniškai po 23 eurus. Per 2017–2020 metus jis padidės iš viso apie 110 eurų.

Jei darbuotojas fondui skirs daugiau nei 4 proc. atlyginimo, jam bus taikomos papildomos mokestinės lengvatos, jų gaus ir darbdavys, kaupiantis darbuotojo naudai.

Finansų ministras Vilius Šapoka kiek anksčiau teigė, kad kaupimas antroje pensijų pakopoje turėtų būti toliau skatinamas darbuotojų bei darbdavių įnašais, jis užsiminė ir apie galimybę atgauti dalį pajamų mokesčio.

S. Skvernelis po to kartojo, kad Vyriausybė neketina iš esmės pertvarkyti antros pakopos pensijų kaupimo.

Nuo 2004-ųjų veikiančių antros pakopos pensijų fondų dalyviams „Sodra“ dabar perveda 2 proc. jų atlyginimo, o jei pats žmogus prisideda 2 proc., valstybė perveda papildomus 2 proc. nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio.

Lėšų antros pakopos pensijų fonduose suma pernai viršijo 2,9 mlrd. eurų. 2017-ųjų pabaigoje Lietuvoje veikė 20 tokių fondų, juose pensiją kaupė 1,289 mln. dalyvių.

Šalyje taip pat veikia savanoriški trečiosios pakopos pensijų fondai.

Kitąmet iš „šešėlio“ ketina ištraukti 200 mln. eurų

Vyriausybė, planuojanti sumažinti „šešėlinės“ ekonomikos mastą, kitąmet iš „šešėlio“ ketina „ištraukti“ 200 mln. eurų, pirmadienį pranešė premjeras Saulius Skvernelis.

Pirmadienį visuomenei pristačiusi numatomą mokesčių pertvarką, Vyriausybė 2019 metais verslui ir gyventojams siūlys vienkartinę galimybę be baudų ir delspinigių susimokėti „pamirštus“ mokesčius – tai jie galės padaryti per 6 mėnesius.

„Gerinsime sąlygas veikti legaliai, o nelegaliai veikiančioms įmonėms sąlygos prastės. Tikimės kitąmet iš „šešėlio“ papildomai surinkti 200 mln. eurų. Tai padaryti padės ne vien griežtos sankcijos, bet ir kitos priemonės, pavyzdžiui, gyventojų pajamų mokesčio susimažinimo galimybė ir galimybė verslui per tam tikrą laiką sumokėti, švelniai tariant, pamirštus mokesčius per 6 mėnesių laikotarpį, per kurį bus galima susitaikyti su valstybe išvengiant baudų ir delspinigių“, – pirmadienį spaudos konferencijoje kalbėjo premjeras.

Nesąžiningai mokesčius mokančios įmonės, pasak Vyriausybės, negalės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, joms bus sunku gauti bankų finansavimą.

Gyventojai bus skatinami pirkti oficialiai apskaitytas remonto, statybos ir kitas namų ūkio paslaugas – jas perkantieji galės šiomis išlaidomis susigrąžinti dalį sumokėto pajamų mokesčio (GPM).

Tikimasi, kad mokesčių apskaičiavimas ir mokėjimas taps paprastesnis – Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) teiks naują apskaitos ir virtualaus kasos aparato paslaugą.

Bedarbio pašalpas gaunantys žmonės įsidarbinę dar iki 12 mėnesių gaus socialines išmokas. Taip esą neliks paskatų slėpti pajamas.

Tuo metu baudos už mokestinius nusižengimus didinamos 30 procentų.

Siūlo sujungti darbuotojo ir darbdavio įmokas „Sodrai“

Vyriausybė, užsimojusi per trejus metus pakeisti mokesčių sistemą, siūlo didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), mažinti socialinio draudimo įmokas, sujungti darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokas ir įvesti „Sodros“ lubas.

„Per neapmokestinamą pajamų dydį didinsime mokesčių progresyvumą ir padėsim vidutines pajamas gaunantiems žmonėms didinti jų pajamas. Dėl reformų tikimės, kad vidutinis darbo užmokestis turėtų augti apie 50 eurų, tą pokytį turėtų pajusti apie 1 mln. dirbančiųjų“, – pirmadienį spaudos konferencijoje teigė premjeras Saulius Skvernelis.

Atlyginimo riba, iki kurios taikomas NPD, turėtų augti iki 2,5 vidutinio darbo užmokesčio (VDU). NPD kitąmet siektų 280 eurų (dabar – 380 eurų, tačiau perskaičiavus pagal pagal naują mokesčių konsolidavimo tvarką, jis būtų 272 eurai).

Pasak Vyriausybės, gaunančiųjų VDU mokesčių našta per trejus metus sumažės 5,1 proc., o pokyčius turėtų pajusti 1 mln. dirbančiųjų. Kitais metais jų atlyginimas „į rankas“ turėtų padidėti 46 eurais.

Konsolidavus mokesčius darbuotojo pusėje, jis mokėtų 21 proc. pajamų mokestį ir 18,5 proc. socialinio draudimo įmoką, įskaitant ir privalomąjį sveikatos draudimą „Sodrai“. Darbdavio socialinio draudimo įmoka sudarytų 1,24 procento.

Vyriausybė, be to, siūlo įvesti „Sodros“ įmokų lubas: 2019 metais jos siektų 120 VDU, 2020 metais – 84 VDU, o 2021 metais – 60 VDU. „Sodros“ lubas viršijančioms pajamoms būtų taikomas 25 proc. GPM tarifas.

Šeštadaliui mokyklų žada papildomą pagalbą

Vyriausybė skelbia kitąmet 150 silpnų mokyklų suteiksianti išskirtinę pagalbą, siekiant gerinti jų rezultatus.

Tai viena iš naujovių, numatytų pirmadienį pristatytame Vyriausybės struktūrinių reformų pakete. Skaičiuojama, kad tokios pagalbos sulauktų šeštadalis visų šalies bendrojo lavinimo mokyklų.

„150 silpniausių mokyklų bus skiriamas papildomas valstybės dėmesys, sprendžiant problemas ir darant šitose mokyklose pokyčius“, – per spaudos konferenciją sakė premjeras Saulius Skvernelis.

„(Numatoma) bendrojo ugdymo sistemos finansavimo pertvarka, kad mokyklos, kurios susiduria su ypatingais iššūkiais, turėtų galimybę gauti specialią pagalbą ir priemones“, – teigė švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.

Siekiant gerinti mokinių pasiekimus, kitąmet taip pat žadama atnaujinti ugdymo turinį ir metodus, jį pritaikant kiekvieno vaiko individualiems poreikiams ir galimybėms. Be to, žadama keisi mokinių vertinimo sistemą: vertinti ne tik visų mokinių testų rezultatus, bet ir atlikti visapusišką asmenybės įvertinimą.

Tarp numatomų pokyčių yra ir neformaliojo švietimo plėtra.

Tarp gydymo sistemos pertvarkų – greitosios medicinos pagalbos plėtra

Vyriausybė numato plėsti greitosios medicinos pagalbos brigadų skaičių.

Tai viena iš naujovių, numatytų pirmadienį pristatytame Vyriausybės struktūrinių reformų pakete.

„Numatoma jau kitais metais turėti papildomai 20 greitosios medicinos pagalbos brigadų, kurios užtikrintų greitesnį gyventojų patekimą į specializuotas gydymo įstaigas“, – per spaudos konferenciją sakė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Vyriausybės atstovų teigimu, padidinus greitosios medicinos pagalbos brigadų, aptarnaujančių pacientus ūmiais atvejais, skaičių, sumažės mirčių nuo infarkto ir insulto.

Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai anksčiau yra sakę, kad planuojamas naujas gydymo įstaigų tinklo optimizavimo etapas, tačiau pristatydami numatomas svarbiausias reformas pirmadienį Vyriausybės atstovai apie tai nekalbėjo.

Tarp numatomų reformų sveikatos apsaugos srityje yra šeimos gydytojų komandų didinimas, telemedicinos vystymas, registracijos pas gydytojus tvarkos tobulinimas.

A. Veryga sakė, kad bus siekiama, jog šeimos gydytojas spręstų apie 80 proc. visų sveikatos problemų – tam ketinama didinti šeimos gydytojų skaičių. Anot ministro, taip pat šeimos gydytojams ketinama mažinti administracinę naštą, apribojimus, kad jie galėtų daugiau problemų spręsti patys, nesiųsdami pacientų pas specialistus.

Siekiant didinti medikų darbo užmokestį, ketinama peržiūrėti paslaugų įkainius – ypač tų, kurios susijusios su 65 metų ir vyresnių gyventojų sveikatos priežiūra.

Anot A. Verygos, ketinama išplėsti šeimos gydytojo komandą įtraukiant sveikos gyvensenos specialistus, burnos higienistus.

Pristatydamas pertvarkas, A. Veryga minėjo jau anksčiau su profesinėmis sąjungomis sutartus įsipareigojimus dėl medikų atlyginimų didinimo nuo šių metų gegužės 20 procentų. Anot jo, medikų darbo užmokesčio fondas šiemet padidintas beveik 100 mln. eurų, dar 20 mln. eurų siekiama rasti per papildomai apmokamas paslaugas.

Prioritetą keliant atlyginimus numatoma teikti uždirbantiesiems mažiausiai, tačiau pažymima, jog konkretus darbuotojų atlyginimo dydis priklausys nuo gydymo įstaigos vadovo sprendimo.

Ministras žadėjo, kad siekiant padidinti visuomenės sveikatos paslaugų prieinamą regionuose planuojama didelį dėmesį kreipti į visuomenės sveikatos biurus specialistus, didinti jų atlyginimus – tam numatyta skirti papildomų lėšų.

„Bendradarbiaujant su kitais sektoriais, ypač su Švietimo ir mokslo ministerija, didžiausią dėmesį planuojame kreipti į gyventojų mitybą, t. y. į vaikų mitybą, sveikos mitybos, fizinio aktyvumo skatinimą, kad mūsų gyventojai kaip galima ilgiau išliktų sveiki“, – kalbėjo A. Veryga.

Anot jo, ir toliau bus tęsiama vaistų reforma siekiant mažinti gyventojų išlaidas medikamentams.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (138)