Istorinių šaltinių duomeninis, Iseras Beras Volfas, po savo tėvo Rafailo Volfo mirties 1853 m. Vilijampolėje pradėjo vadovauti pirmajam gariniam alaus bravorui, davusiam pradžią Lietuvos alaus pramonei. Įmonė tapo viena pirmųjų pramoninių alaus daryklų Rytiniame Baltijos jūros regione.
1894 m. iš vokiečio, liuterono Ferdinando Engelmano Volfas įsigijo gamyklą (dab. Kaunakiemio g.). 1927 m. „I. B. Volfas“ ir „Engelman“ alaus daryklos buvo sujungtos į vieną bendrovę, kuri tapo didžiausia, modernumu garsėjančia alaus gamintoja tarpukario Lietuvoje.
Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, Volfų šeima buvo privesta pasitraukti iš Lietuvos, tačiau aludarystės verslo neatsisakė ir, šalyje paskelbus nepriklausomybę, sugrįžo.
„Net Pirmas pasaulinis karas nesustabdė Isero Bero. Iškart po karo, jis su savo šeima grįžo į Lietuvą ir toliau tęsė įmonės veiklą.
1929 m. amerikiečių spauda volfą vadino Lietuvos alaus karaliumi, o pagal banko sąskaitos dydį, aludaris buvo laikomas vienu turtingiausių žmonių mūsų šalyje“, – ketvirtadienį vykusiame renginyje pasakojo A. Bumblauskas.
Neaiški įkūrimo data
A. Bumblausko teigimu, rašytiniuose šaltiniuose surasti tikslią įmonės įkurtuvių datą buvo tikras iššūkis.
„Pradėjęs domėtis, radau tik vieną etiketę, ant kurios buvo užrašyta data 1853 m., tačiau jokios tikslesnės informacijos, kodėl būtent ši data yra minima, kaip įkurtuvių metai, neradau. Priešingai suradau šaltinius, kuriuose Kauno gubernijos alaus sąraše aiškiai nurodyta kita data – 1863 m.“, – pasakojo istorikas.
Tačiau, po ilgų paieškų, buvo surasti kiek vėlesni 1909 m. šaltiniai, kurie įrodo, kad Kauno aludariai įsikūrė būtent prieš 165 metus.
„Šie šaltiniai mane nukreipė link kolekcionierių. Iš Rusijos imperijos atkeliavęs butelis, ant kurio puikavosi žodis „Kaunas“ ir 1853 m. data tapo svarbiausiu įrodymu mano paieškose“, – teigė profesorius.
1981 m. šaltinių duomenis, bokalas alaus tais laikais kainavo 10 kapeikų, o pavyzdžiui angliško porterio butelis – net 1,2 rublio. Palyginus kilogramas bulvių tada kainavo – 1 kapeiką, kepalas duona – 2 kapeikas, o bilietas iš Vilniaus į Kaunas – 2 rublius.
Pramonės perversmo nauda
Pasak istoriko, prasidėjus pramoniniam perversmui, alaus darykla, galimai naudojo garo variklius, kurie prisidėjo prie efektyvesnio ir kokybiškesnio gaminimo.
„Jau 1847 m. Kaune veikė pirmieji garu varomi malūnai, o 1850 m. Nerimi jau plaukė garlaiviai, todėl negalima atmesti galimybės, kad ir alaus gamyklose buvo naudojami garo varikliai.
Ką matome iš ankstesnių šaltinių, įmonė nuo pat pradžių buvo orentuota į pramoninę epochą, o tai garantavo ūnikalumą ir sėkmingą tęstinumą daugiau nei pusantro šimto metų“, – teigė A. Bumblauskas.
