„Iki šiol tiesioginis įvestų ar planuojamų tarifų poveikis nėra didelis“, - kalbėjo M. Dragis studentams per Frankfurte vykusį renginį. Tačiau kartu centrinio banko vadovas perspėjo, kad pasaulis regėjo tik „pirmąjį ginčo tarp Jungtinių Valstijų ir Kinijos raundą“.
„Pagrindinė problema yra atsakomieji veiksmai“, - perspėjo jis.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas kovo pradžioje paskelbė pritaikantis 25 proc. importo tarifą plienui ir 10 proc. tarifą aliuminiui, tačiau vėliau nuo šių tarifų prezidentas bent laikinai atleido didžiąją dalį sąjungininkų. Kinija JAV tarifus plienui ir aliuminiui užginčijo Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO). Vašingtonas taip pat paskelbė apmuitinantis iš Kinijos importuojamų prekių už 50 mlrd. dolerių. Pekinas šį amerikiečių sprendimą taip pat operatyviai užginčijo PPO.
Tačiau Kinijos prezidentas Xi Jinpingas antradienį nuramino pasaulines rinkas, žadėdamas sumažinti tarifus automobiliams bei imtis kitų priemonių, kurios atvertų antrą didžiausią pasaulio ekonomiką užsienio investuotojams. D. Trumpas iškart sureagavo į tokius jo pažadus, parašęs tviteryje esąs „labai dėkingas Kinijos prezidentui Xi už malonius žodžius ir pridūręs, kad „mes drauge pasieksime nemažos pažangos!„
Tuo tarpu Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Christine Lagarde trečiadienį dar kartą perspėjo pasaulio valstybes nestabdyti ekonominio augimo protekcionistine politika.
M. Drahgio nuomone, didžiausią grėsmę euro zonos atsigavimui kelia galimos naujos kliūtys prekyboje ir geopolitinės rizikos, tokios kaip diplomatinė įtampa tarp Europos Sąjungos ir Rusijos, taip pat prastėjanti saugumo padėtis Artimuosiuose Rytuose.
