Seimo narė Ingrida Šimonytė šią frazę pavadino komiška. „Kam jūs tai rašote? Tai jūs ir padarykite, kad ji prisidėtų“, – tiesioginėje DELFI TV transliacijoje sakė ji.
Buvusi finansų ministrė sakė, kad būtent realios mokesčių reformos šiemet labiausiai tikisi iš valdančiųjų.
„Pernai turėjome Kalėdų eglutės pakarpymą, bet jokio pokyčio iš tikrųjų nebuvo, o po to Finansų ministerija rašo, kad mokesčių sistema galėtų labiau prisidėti prie pajamų nelygybės mažinimo“, – komentavo ji.
Daug ką pakeistų
I. Šimonytės manymu, mokesčių reforma gali pakeisti daug dalykų.
„Pirmiausia turime nuspręsti, koks yra tas bendras reikalas, ką visuomenė yra įsipareigojusi laikyti bendru gėriu ir tada finansuoti iš bendrų išteklių.
Mokesčių sistema yra tik būdas to sutarimo naštą padalinti taip, kad visuomenė laikytų, jog viskas yra daugmaž teisinga. Žmogus supranta, kodėl turi finansuoti sveikatos apsaugą, nors pats galbūt ir neserga.
Mokesčių sistemoje paskatos dabar yra pasiekusios tokį tašką, kad vien elementaraus teisingumo žmonės pasiilgsta. Tai – visas tas gyvulių ūkio egzistavimas, arba tai, kad mūsų susitarimo naštą didžiąja dalimi ant savo kupros tempia žmonės, kurie uždirba mažą ir vidutinį atlyginimą“, – sakė opozicinės konservatorių frakcijos Seime narė.
Tos pačios problemos
Vyriausybės ataskaitoje taip pat rašoma, kad nors ekonomika kyla, demografinės tendencijos 2017 metais išlieka nepalankios – nuolatinių gyventojų Lietuvoje toliau mažėjo – dėl emigracijos masto kyla rizika ūkio augimo perspektyvoms.
„Nepaisant teigiamų tendencijų užimtumo skatinimo rinkoje ir pensijų sistemoje, ekonominio augimo nauda nebuvo tolygiai padalyta ir skurdo rizika išlieka viena didžiausių Europos Sąjungoje“, – teigiama ataskaitoje.
I. Šimonytė sakė, kad jai būtų labai keista, jei Vyriausybė būtų sugebėjusi tai pakeisti per vienerius metus.
„Tokie dalykai taip greitai neapsisuka. Ypač, kai kalbame apie pajamų nelygybės rodiklius, kurie yra pakankamai ženklūs ir visada taip buvo. Pagal Lietuvos ekonomikos modelį tiesiog taip susiklosto, kad nelygybė labiausiai sumažėja krizės laikais, o paskui, kai ekonomika pradeda augti, kadangi yra netolygus augimas apačioje ir viršuje, tiesiog tos žirklės ima ir vėl išsiskečia.
Net jei Vyriausybė būtų padariusi 2017 metais daug sprendimų, kurie nebuvo padaryti, vis tiek jų rezultatų nebūtume galėję pajusti“, – kalbėjo ji.
Seimo narė dar pridūrė, kad Vyriausybės ataskaita – toks žanras, kai į vieną krūvą sumetama labai daug dalykų.
„Dalis dalykų vyksta ne „dėl“, o „nepaisant“. Tarkime: ekonomikos pokyčiai, tas pats pensijų didinimas, kuris buvo suplanuotas dar nueinančius Algirdo Butkevičiaus Vyriausybės. O kur yra tikrosios problemos? Jos tame 200 puslapių katile pasimeta ir čia yra pačios Vyriausybės darbo planavimo problema“, – sakė I. Šimonytė.
Jos teigimu, ta pati problema Vyriausybę lydį nuo pat pradžių.
„Nuo pat Vyriausybės programos, kada klausiama, ką jie nori padaryti. Tada pasirodo, kad ji nori padaryti kokius 800 dalykų, nors turėtų pasakyti kokius penkis tikslus. Jų visų per vienerius metus neįgyvendinsi, bet tada gali matuoti progresą ir dinamiką.
Viešasis administravimas ir biurokratinis aparatas nėra toks kvailas, kad taip sau užsiprogramuotų darbą ir dėl to visada ministrus bando įvelti į tokį savo žaidimą: prisirašykime labai daug uždavinių ir tada rašysime, kaip savo tekamąjį darbą raportuosime. Kažkas pasiseks, kažkas nepasiseks, tada galbūt kas nors kitas bus kaltas“, – sakė Seimo narė.
