2 metų dukrą auginanti Gabija Jakavickienė tai patyrė savo kailiu. Šiuo metu name užmiestyje gyvenanti moteris norėtų kraustyti į centrą, tačiau vos nuomotojai išgirsta, kad moteris augina vaiką – atsisveikina ir į nesileidžia į kalbas.
„Skambinau dėl kelių butų Antakalnyje, Užupyje, tai iškart – „viso gero“, prie šuns temos net nepriėjome, – sako Maltos bišoną auginanti Gabija. – Buvo vienas žavus butukas Žalgirio gatvėje, tačiau su manimi net nenorėjo kalbėti, kai pasakiau, kad gyvenčiau viena su dukra ir net nesigilino į vaiko amžių. Mano situacija netgi dar sudėtingesnė. Esu vieniša mama, todėl nuomotojams atrodo, kad dar rizikingiau priimti tokį nuomininką.“
Gabijai nesuprantami tokie nuogąstavimai: „Žinau, kad sutartyje galima sutarti, kad išsikraustant nuomininkas turi sutvarkyti butą, padengti nuostolius, jei tokių yra. Be to, gyvenant bute 2 metus ir ilgiau natūraliai atsiranda nusidėvėjimas.“
Savo vardo neminėti prašiusi kita jauna moteris taip pat susidūrė su panašiomis problemomis.
Moteris su vyru augina 5-erių metų dukrą ir stebisi nuomotojų požiūriu: „Paskambinau į vieną visai normalų butą Šeškinėje. Butas senos statybos, dviejų kambarių, nieko išskirtinio ar prabangaus, nuomos kaina – 300 eurų mėnesiui. Šeimininkė pasirodė visai maloni, netgi sutiko priimti su vaiku, tačiau iškart pasakė, kad kaina tuomet sieks 350 eurų. Atsisakiau, nes mus su vyru tiesiog įžeidė toks požiūris.“
Ji tvirtino, kad abu su vyru turi darbus, „yra normalūs žmonės kaip ir kiti“, tačiau tokia kova labai vargina, o rankos vis labiau svyra.
Nuomotojas pateikė savo argumentus
2 kambarių butą Gineitiškėse nuomojantis Aurimas Kapočius pats priima šeimas su vaikais, tačiau supranta nuomotojus, nenorinčius jų priimti.
„Mes prieš tai nuomavome dviem šeimoms, ir viskas buvo labai gerai – problemų niekada neturėjome. Viena šeima išėjo, nes rado pigesnį, geresnį variantą, o antra šeima nusipirko namą. Taip tie nuomininkai ir išmigruoja. Mes labai atidžiai atsirenkame nuomininkus, todėl tai turbūt ir lemia, kad problemų neturime. Juk šeimų yra visokių – piktybinių, nepiktybinių. Kol kas mums sekasi“, – džiaugiasi.
A. Kapočius pasakoja, kad būsimus nuomininkus renkasi itin atidžiai, daugiausia lemia pokalbis ir nuojauta, tačiau visad paieškoma daugiau informacijos apie nuomininką: „Pasitikrini, kiek įmanoma, socialinius tinklus, pražiūri profilius, pasigooglini. Juk visa tai įmanoma.“
Nors vyras pats turi vaikų, vis dėlto jis nekala prie kryžiaus šeimų nenorinčių priimti nuomotojų ir paaiškina, kodėl.
Jeigu norėčiau tą butą kam nors išsaugoti, nenorėčiau kažkokių korekcijų daryti po nuomininkų, labai gerai pagalvočiau, ar nuomoti. Čia, žinokite, nuo nuomotojo tikslų priklauso, ką jis su tuo būstu planuoja daryti toliau. Nėra taip, kad pats turėdamas vaikų – lengva ranka išnuomočiau, nes vaikus labai myliu, faina ir pan. Čia reikia galvoti, viską sverti, dėliotis prioritetus.
Pavyzdžiui, jeigu nuomotis norėtų daug keliaujantys ir retai gyvenantis bute žmonės,o tarp kitų norinčių būtų šeima su vaikais, be abejo, patrauklesnis variantas iš verslo pusės būtų pirmasis, nes tada butas natūraliai mažiau dėvėtųsi“, – paaiškina.
Paneigia mitus dėl iškeldinimo, tačiau sutinka, kad tai užtrunka labai ilgai
Gabija Jakavickienė pabrėžė, kad vienas argumentų, kuriuos sako nuomotojai – nuomininkus su vaikais nemokumo atveju sunku iškeldinti, mat vaiko teisių pagrindų įstatymo nuostatos skelbia, kad nei vienas nepilnametis negali būti paliktas be gyvenamojo būsto, t. y. – stogo virš galvos.
„Tiesos tame mažai, ypač jei registracijos adresas ir gyvenamosios vietos skiriasi. Tačiau toks požiūris labai gajus. Aiškink neaiškinęs, įstatymus cituok – jų tiesa šventa“, – piktinasi.
Tačiau A. Kapočius teigė tokios baimės neturintis, o jeigu ir kiltų problemų dėl nemokumo ir nenorėjimo išsikelti, problema būtų sprendžiama teisiniu keliu.
DELFI kalbinta teisininkė, teismo mediatorė Rūta Malevskytė teigė, kad tai, jog nuomininkų su vaikais beveik neįmanoma iškraustyti – yra mitas, tačiau pripažino, kad teisminiai procesai išties užtrunka labai ilgai.
„Iš esmės visiškai nesvarbu, ar yra nepilnamečių vaikų šeimoje, ar nėra. Jei nuomininkas yra nemokus, norint jį priverstinai iškeldinti iš būsto – tą padaryti galima, tačiau tik teismine tvarka.
Taip, įstatyme yra nurodyta, kad nei vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamosios vietos, todėl jei dėl iškeldinimo sprendžiama teisme ir yra nepilnamečių vaikų, visada įtraukiama į vaiko teisių apsaugos tarnyba, kuri teikia teismui išvadą ir sprendžiamas klausimas, kur ta šeima toliau gyvens.
Tokie procesai užtrunka ilgai, todėl nuomotojai ir nori apsisaugoti nuo papildomo galvos skausmo.
Vis dėlto R. Malevskytė pažymi, kad šie atvejai yra itin reti, dažniausiai konfliktas išsprendžiamas derybų būdu, o daugiausia atvejų, kai norima iškeldinti nuomininkus iš Savivaldybei ar valstybei priklausančių būstų.
Kartais turi mokėti net už nepageidaujamų nuomininkų komunalinius
Kartais nuomotojai, susidūrę su tokia situacija, ne tik negauna pinigų už nuomą, bet ir turi apmokėti nepageidaujamų „nuomininkų“ sąskaitas už vandenį, elektrą. Netgi jei sutartis su tiekėjais yra sudaręs nuomininkas, o ne nuomotojas, tai gali neapsaugoti
„Sutartį su komunalinių paslaugų tiekėjų gali būti sudaręs ir pats nuomininkas, todėl jam skola ir kauptųsi, ne buto savininkui, tačiau kartais, pavyzdžiui, elektros tinklų bendrovė duoda pasirašyti formą, kad jei sąskaitų neapmokės nuomininkas, turės mokėti buto savininkas, ir visiškai nesvarbu, kad sutartis buvo sudaryti su nuomininku“, – įspėja R. Malevskytė.
Tačiau ji pabrėžia, kad jei ginčas nusikelia į teismą, bet kokiu atveju patirti nuostoliai nuomotojai turėtų būti kompensuoti: „Taip nebus, kad metus laiko vyksta procesas, nuomininkai naudojasi jūsų būstu, tačiau už tai nereikės susimokėti – tikrai reikės.“
2 metų dukros motina Gabija teigė žinanti, kad kai kurie tėvai sutartyse nurodo adresą, kur vaikas gyvens, jei kažkas panašaus nutiktų, taip norint nuraminti nuomotojus. Tačiau R. Malevskytė teigė, kad greičiausia teismas į tai neatsižvelgtų.
„Manau, kad šį sutarties punktą teismas įvertintų kaip negaliojantį, ne Civiliniame kodekse labai aiškiai nurodyta, kad iškeldinimas gali vykti tik teisine tvarka, todėl kad ateitų, surinktų daiktus ir lauke kažkur padėtų, nes yra toks sutarties punktas – taip būti negali“, – sako ji.
Tuo metu Gabija būsto ieško toliau, tačiau teigia, kad jei nusibos paieškos ar niekaip nepavyks rasti, kur nuomotis, tiesiog toliau gyvens užmiestyje arba mąstys apie nuosavo NT įsigijimą.
