Prezidentūra antradienį pranešė, kad baigtas Lietuvos stojimo į EBPO derybų etapas ir gegužę laukiama oficialaus sprendimo Lietuvą paskelbti 36-ąja organizacijos nare.
EBPO klausimus kuruojanti Užsienio reikalų ministerija (URM) Eltai atsiųstame komentare teigė, kad derybos dėl EBPO biudžeto 2019-2020 m. laikotarpiui nėra baigtos - nėra sutarta nei dėl biudžeto dydžio, nei dėl įmokų tarp šalių pasiskirstymo. Todėl tikslios sumos, kokia galėtų būti Lietuvos narystės EBPO įmoka, įvardyti dar negalima.
„Šalies įmoka skaičiuojama pagal jai priskirtą koeficientą - biudžeto procentinę dalį. Jis skaičiuojamas pagal formulę, kuri iš esmės remiasi šalies bendrojo vidaus produkto dydžiu.
Derybos dėl biudžeto vyksta labai sudėtingai, todėl galime labai preliminariai prognozuoti, kad Lietuvos įmoka galėtų sudaryti 2,5-3,5 mln. eurų per metus“, - sakoma Eltai pateiktame atsakyme.
Kalbėdamas apie organizacijos veikimo principus, SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas Eltai komentavo, kad EBPO atlieka tyrimus, analizes, šalims narėms teikia rekomendacijas labai įvairiose srityse.
Pasak analitiko, kadangi į EBPO įeina patys geriausi pasaulio ekonomikos pavyzdžiai, prieiga prie šio elitiniu vadinamo šalių klubo duomenų labai padeda į jį stojančioms ir naujoms narėms greitai pasistiebti perimant gerąją patirtį.
„Tampa prieinama geriausia verslo, valstybių valdymo praktika. Be to, jeigu papuoli į šį ratą, tai yra prestižo dalykas šaliai prisistatant bet kuriame pasaulio renginyje“, - sakė T. Povilauskas.
Jo teigimu, jau stojant į EBPO Lietuva gavo daug naudos pritaikydama organizacijos sukauptą patirtį, kad atitiktų jos standartus.
„Sprendimai dėl valstybės valdomų įmonių, korupcijos mažinimo, kiti sprendimai priimti pagal EBPO rekomendacijas. Tai realūs veiksmai, kaip efektyvinti valstybės politiką. Taigi jaučiama ir labai praktinė nauda. Tik reikia, kad ir vėliau valdžia atsižvelgtų į EBPO raginimus, tyrimus“, - teigė T. Povilauskas.
Anot analitiko, šalies laisvės lanksčiai reaguoti į netikėtus iškylančius sunkumus ir reaguoti į krizes narystė EBPO nemažina, nes tai yra patariamoji organizacija, ne tokia įpareigojanti, kaip, pavyzdžiui, Europos Sąjunga, kuri gali įpareigoti taikyti jos direktyvas ir reglamentavimus.
Narystės mokestis, pasak T. Povilausko, taip pat gali būti vadinamas simboliniu, nes EBPO atlieka tik tyrimus, analizes, o ne skirsto paramą ar panašiai.
Investuotojų forumo vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė Eltai sakė, kad kokia bebūtų įmoka - ji verta „kiekvieno cento“, nes itin daug patarėjų ir ekspertų turinti organizacija Lietuvai naudos davė jau bestojant į ją.
Kaip nurodo URM, EBPO - tai daugiašalis forumas, kuriame valstybių narių ekspertai diskutuoja, dalijasi patirtimi bei plėtoja naujas ekonominės bei socialinės politikos gaires, kurios vėliau perkeliamos į praktinį gyvenimą. EBPO svarstomų klausimų spektras yra platus: makroekonomika, aplinkosauga, švietimas, mokslas, technologijos, inovacijos.
Kvietimai dalyvauti organizacijoje paprastai suteikiami neribotam laikui, bet galimos ir išimtys. EBPO ar pati šalis narė gali nutraukti narystę, apie tai įspėjusi prieš 12 mėnesių. EBPO gali nutraukti šalies narės statusą, jeigu ji pakartotinai nevykdo įsipareigojimų, tarp jų mokesčių mokėjimo.
Šiuo metu EBPO priklauso 35 valstybės. Lietuva stojimo procesą pradėjo 2015 m.
Vyriausybė dar turės pateikti Galutinę poziciją (angl. Final Statement), kuri taps stojimo sutarties neatskiriama dalimi. Tuomet EBPO Taryba oficialiai pakvies Lietuvą prisijungti prie EBPO Konvencijos ir bus pasirašyta tarpusavio sutartis. Tikimasi, kad tai įvyks gegužę.
