Proveržis: pagal suplanuotas darbo vietas Lietuva – ketvirta

2017 metais Lietuva pakilo į 4 vietą Europos Sąjungoje pagal tiesioginių užsienio investicijų (TUI) projektų suplanuotas kurti darbo vietas, tenkančias milijonui gyventojų. Pagal šį rodiklį Lietuvą aplenkė tik Liuksemburgas, Airija ir Rumunija, skelbia „Investuok Lietuvoje“.

Užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ analitikų parengtoje ataskaitoje nurodoma, kad pernai Lietuvoje milijonui gyventojų teko 3066 darbo vietos, suplanuotos TUI projektų. ES vidurkis yra daugiau nei tris kartus mažesnis – tik 900 darbo vietų milijonui gyventojų.

Pranešime žiniasklaidai rašoma, kad atotrūkis tarp ketvirtoje vietoje esančios Lietuvos (3066 darbo vietos milijonui gyventojų) ir trečioje vietoje esančios Rumunijos (3111 darbo vietų milijonui gyventojų) yra itin mažas. Tuo tarpu penktą ir šeštą vietą užimančios Slovakija (2352 darbo vietos milijonui gyventojų) ir Lenkija (2290 darbo vietų milijonui gyventojų) nuo pirmaujančio ketvertuko atsilieka kur kas smarkiau.

„Financial Times“ duomenų bazės „fDi Markets“ duomenimis, 2017 m. absoliutus TUI projektų kuriamų darbo skaičius augo ne tik Lietuvoje, bet ir visame Vidurio ir Rytų Europos regione. „fDi Markets“ duomenimis, pagal pernai į šalį pritrauktus TUI projektus planuojama sukurti 8733 darbo vietas. Pagal suplanuotų darbo vietų skaičių Lietuva yra absoliuti lyderė tarp Baltijos šalių – pernai ji daugiau nei 5 kartus lenkė Latviją ir daugiau nei 14 kartų – Estiją.

„2017 metai buvo išskirtiniai tuo, kad į šalį pavyko pritraukti tokias milžines kaip „Continental“, „Hollister“ ir „Booking.com“, kurios kartu sukurs apie 2400 darbo vietų. Šie dideli vardai gali padėti sudominti daugiau panašaus kalibro įmonių, bet vien sėkmės istorijų nepakanka – privalome toliau tobulinti savo pasiūlymą, gerinti infrastruktūrą ir užtikrinti aukštos kvalifikacijos specialistų rengimą“, – teigia „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius Mantas Katinas.

„fDi Markets“ duomenimis, Lietuva pasižymi gerais rezultatais ne tik pagal TUI projektų suplanuotas kurti darbo vietas, bet ir pagal pačių TUI projektų skaičių, tenkantį milijonui gyventojų. Pagal šį rodiklį pernai Lietuva buvo penktoje vietoje Europos Sąjungoje (milijonui gyventojų teko 21,4 TUI projekto). Šalis „lipo ant kulnų“ ketvirtą vietą užėmusiai Maltai (21,7 TUI projekto) ir trečią vietą užėmusiai Suomijai (21,8 TUI projekto). Lietuva pirmauja Vidurio ir Rytų Europos (VRE) regione, daugiau nei du kartus lenkdama antroje ir trečioje vietoje esančias Estiją bei Vengriją. Viena iš to priežasčių yra tai, kad pernai Lietuva pritraukė daug nedidelių specializuotų įmonių, kuriančių aukštą pridėtinę vertę.

Apie aukštą TUI projektų sukuriamų darbo vietų pridėtinę vertę byloja tai, kad net 20 proc. visų pritrauktų įmonių vykdo produktų kūrimo ir vystymo veiklą. Vidurio ir Rytų Europos vidurkis yra daugiau nei dukart mažesnis – tik 9 proc. Pasak ūkio ministro Virginijaus Sinkevičiaus, ši tendencija reiškia tai, kad Lietuva geba konkuruoti aukštesniame lygyje.

„Lietuva sparčiais žingsniais įsiveržė į tą šalių segmentą, kuriame dėl TUI projektų konkuruojama ne darbo jėgos kaina, o kompetencija, žiniomis ir gebėjimu inovuoti. Tai, kad penktadalis įmonių praėjusiais metais Lietuvą pasirinko produktų kūrimo ir vystymo kompetencijų centru yra ir gera žinia ir tuo pačiu ženklas, kad norėdami ir toliau konkuruoti su užsienio šalimis turime stiprinti inovacijų politiką“, – mano ūkio ministras Virginijus Sinkevičius.

Pernai pirmaujančiu sektoriumi tapo gamyba. Iš visų TUI projektų šios srities projektų dalis Lietuvoje sudarė 25 proc. Verta paminėti, kad „Cushman & Wakefield“ analitikai šiemet įvertino Lietuvą kaip antrą patraukliausią valstybę pasaulyje gamybos investicijoms.

Visgi „Investuok Lietuvoje“ specialistai pabrėžia, kad yra tobulintinų sričių. Siekiant gausinti naujų investicinių projektų skaičių būtina gerinti šalies investicinę aplinką. Agentūra išskiria tris pagrindines kryptis. Pirma – pramonės infrastruktūros vystymas, ypatingą dėmesį skiriant šalies regionams. Antra – švietimo sistemos orientavimas, užtikrinantis, kad absolventai būtų pasirengę moderniai ekonomikai, o šalis ir toliau trauktų investuotojus aukštos kokybės talentais. Trečia – susisiekimo su pagrindiniais pasaulio ekonomikos centrais gerinimas plečiant verslo skrydžių geografiją.