Regionai paneigia mitus: mandrios kino salės, naujausi filmai ir dvigubai pigiau nei didmiestyje

Kol Lietuvoje skalambijama apie emigraciją, demografinę krizę, dviejų Lietuvų atskirtį ir kad provincijoje bei mažesniuose miestuose nėra ką veikti, kai kurie regionai tyliai paneiginėja mitus.

Užsukus į kai kuriuos Lietuvos kampelius galima atsidurti didžiųjų miestų kino teatrams nosį nušluostančiose kino salėse, kuriose – ir vibruojančios kėdės, ir aukščiausio lygio įranga.

Kultūros centrų ir kino teatrų atstovai regionuose sako, kad lietuviai labai mėgsta kiną, o dėl „50 pilkų atspalvių“ ar lietuviškų filmų eina iš proto. Dažnai į tokius seansus net nepavyksta sutalpinti visų norinčiųjų, o lankytojai atvyksta net iš Kauno ar Vilniaus.

Tiesa, įrengti tokias kino sales kainuoja nepigiai, lėšos skaičiuojamos šimtais tūkstančių.

Mitus daužo į šipulius

Gargždų kino teatre filmai rodomi jau nuo 1962 metų, o po 2014 m. pasibaigusios renovacijos kino salė nei kiek nenusileidžia didžiausiems kino centrams.

„Tai lyg visiškai normalus kino teatras sostinėje, mūsų gal net aukštesnio lygio, jeigu galime taip pasigirti, – juokiasi kino teatro „Minija“ vadybininkė – renginių koordinatorė Deimantė Jurevičiūtė.

– Po rekonstrukcijos buvo sutvarkyta viskas – atjauninti langai, durys, sienos, įrengtos patogios, ergonomiškos kėdės, turime 30 kėdžių su vibroplokštėmis. Prieš tai turėjome juostinius projektorius, dabar – skaitmeninę įrangą, rodome 3D filmus.“

Gargždų kino salė talpina 167 žmones, yra įrengtos vietos neįgaliesiems. Už bilietą čia sumokėsite kur kas pigiau nei sostinėje ar kituose miestuose. Suaugusiems į paprastą filmą bilietas kainuoja 4 eurus, vaikams, senjorams ir neįgaliesiems – 2 eurai. Seansai į 3D filmus kainuoja euru brangiau.

D. Jurevičiūtė pripažįsta, kad kaina yra mažesnė, nes kino teatre tėra viena salė, todėl parodyti visų filmų, kuriuos rodo komerciniai kino teatrai, nėra galimybės.

Tačiau gargždiškiams kino tikrai reikia, anksčiau prie įėjimo net nutįsdavo eilės. Šią problemą išsprendė elektroninė prekybos sistema.

„Lankomumu tikrai nesiskundžiame, ypač mėgstami animaciniai, lietuviški filmai – į šiuos salė visada 100 proc. užpildyta, „50 pilkų atspalvių“ filmus tikrai labai lankė. Ir atvažiuoja ne tik iš Gargždų, o iš Kretingos, Plungės, kartais ir Klaipėdos, Kauno ar Vilniaus. Paneigiame mitus, kad regionuose nėra ką veikti“, – juokiasi.

Ji atskleidžia, kad bendra renovacijos vertė – 840 tūkst. eurų. Didžiąją dalį lėšų skyrė Klaipėdos rajono savivaldybė, iš Europos Sąjungos fondų buvo skirta apie 180 tūkst. eurų.

Galvoja ir apie spragėsius

Anykščių kultūros centro direktorė Dijana Petrokaitė taip pat pasidžiaugė, kad pagaliau anykštėnai turi kur žiūrėti filmus. Po dešimtmetį trukusios kultūros centro renovacijos, čia buvo įrengta atskira kino salė, talpinanti apie 50 žiūrovų.

„Renovacija baigėsi tik gruodžio pabaigoje, o tęsėsi beveik 10 metų. Tai dabar viską švęsime, pavasaris bus smagus, – juokiasi ji.

– Mes įsigijome aparatūrą, kurią su kinu dirbantys specialistai įvardijo kaip pačią geriausią tokiam minimaliam variantui, įrengėme naujas kėdes – viskas aukščiausio lygio. Gaila, kad tik sienų negalėjome pastumdyti, kad būtų daugiau vietos.“

D. Petrokaitė džiaugiasi, kad kino teatro neaplenkė festivalis „Kino pavasaris“, kurio metu čia buvo parodyti 22 kino filmai, apsilankė 1000 žiūrovų.

„Kinas atviras visas 7 dienas per savaitę, nuo ryto iki vakaro, susidomėjimas tikrai yra, ir labai tuo džiaugiuosi. Kaip man gražu, kai ateina visa grupė darželinukų, užsideda 3D akinius ir kaip kurmiukai – žiūri, sėdi“, – šypsosi.

D. Petrokaitė atskleidžia, kad vien įranga kainavo 58 tūkst. eurų, o visos kino salės įrengimas – apie 200 tūkst. eurų. Ketvirtadalį lėšų padengė Anykščių miesto savivaldybė, kitos lėšos buvo gautos vyriausybės vykdytos kultūros centrų renovacijos ir modernizavimo programos metu.

„Tai aukščiausio lygio kino salė. Aišku, popkornų kol kas nepardavinėjame ir jų niekas nesineša, tačiau jau tokių paklausimų buvo, todėl kažkada ir jie bus, nes „Kino pavasarį“ nuotaka buvo pakilesnė, ne popkornams“, – nestokoja geros nuotaikos.

Bilietai į filmus čia kainuoja 4 eurus, 3D filmų kaina – 5 eurai.

Neįsigijus bilietų anksčiau galima likti ant ledo

Kuo pasigirti turi ir Varėna, kurioje kino teatras įsikūręs atskirame nuo Kultūros centro pastate.

„Tai absoliučiai moderni parodų ir kino salė, tik kad nedidelė – 44 vietų. Bet Varėnoje tiek pilnai pakanka“, – sako Varėnos kultūros centro kino ir parodų salės vyr. specialistė kinui ir parodoms Miglita Kašėtienė.

Ji sako, kad mitas, jog regionuose nėra ką veikti. Kinas regionuose yra labai populiarus, o dėl žemos kainos čia atvažiuoja net gyvenantys didmiesčiuose.

„Būna, kad net iš Vilniaus atvažiuoja ir sako, kad jiems pigiau susimesti ant benzino ir čia filmus žiūrėti, o ne sostinėje. Iš Druskininkų daug lankytojų, nes jie savo kino teatro neturi.

Mes nuo didmiesčių niekaip neatsiliekame. Rytoj rodysime dokumentinį filmą „Sengirė“, turėsime susitikimas su režisieriumi – tai sausakimša bus, Žiūrėsime, kaip daugiau vietos sutaupyti. Išankstinė rezervacija labai populiari, jei nesirezervuosi – greičiausia vietos negausi.

Žinokite, čia tikrai yra ką veikti – ir parodos, ir kinas. Bet, dažniausiai, į renginius eina tie patys žmonės, nes yra dalis visuomenės, kurie niekad niekur neina ir nesidomi“, – sako ji.

Bilietas čia kainuoja 3 eurus, su nuolaida – 2 eurus. 3D seansams taikoma euru brangesnė kaina.

Tiek renovacija, tiek ūkio inventorius bei visa įranga kainavo apie 1 mln. 243 tūkst. eurų. Didžioji dalis šios sumos gauta iš valstybės biudžeto – Valstybės investicinio projekto, dalis iš Varėnos rajono savivaldybės.