Tai DELFI patvirtino LPK viceprezidentas Jonas Guzavičius. Jis nurodė, kad G. Švedienė trečiadienį apie savo sprendimą LPK prezidiumo narius informavo raštu.

J. Guzavičius perdavė tokį G. Švedienės laišką: „Kadangi šiandien neturėjau galimybės pati jus informuoti apie savo priimtą sprendimą dėl atsistatydinimo, todėl kreipiuosi į jus šiuo laišku.

Pirmiausia, noriu padėkoti už kartu nuveiktus darbus, jūsų reiklumą, palaikymą, visada vertingas pastabas ir įžvalgas. Kuomet prieš dvejus metus pradėjau dirbti, LPK buvo keliami tikslai sutvarkyti LPK direkcijų struktūrą, organizacinę veiklą, pereiti prie skaidraus Europos Sąjungos projektų administravimo.

Pastaruosius metus organizacijai pavadinčiau pokyčių metais. Per tą laiką direkcija subūrė motyvuoto personalo komandą, buvo sutvarkyta direkcijos struktūra, patvirtinti organizacijos strateginiai tikslai, prioritetai, uždaviniai, sukurta metinė veiklos planavimo sistema, išgryninta mokesčių metodika, sukurtas komitetų koordinavimo modelis.

Manau, kad šiandien LPK pokyčių etapas yra baigtas, o ateinantį laikotarpį matyčiau kaip LPK intensyvios plėtros etapą, kurio metu LPK turi gebėti atsiliepti į šiuolaikinius iššūkius, būti lanksti ir moderni, valdanti konkurencines rizikas bei vykdanti organizacinę ir komercinę plėtrą.

Todėl manau, kad naujam etapui reikia naujo vykdomojo direktoriaus su nauja iniciatyva ir motyvacija. Tikiu šios organizacijos ateitimi, linkiu lyderystės ir išlikti stipriausia verslo organizacija Lietuvoje“.

Su pačia G. Švediene ketvirtadienį DELFI susisiekti nepavyko.

J. Guzavičius teigė, kad kol kas kandidatų į LPK vykdomojo direktoriaus pareigas nežino.

„Jį pasiūlyti turėtų LPK prezidentas Robertas Dargis. Balandžio 25 dieną vyks konfederacijos metinė konferencija, jos metu turėtų būti patvirtintas naujas direktorius“, – sakė jis.

G. Švedienė LPK vykdomajai direkcijai vadovauja nuo 2016 metų rugpjūčio 25 dienos.

Iki tol ji dirbo mentore Švedijos Aukščiausios Audito Institucijos AFROSAI-E Lyderystės vystymo programoje ir teikė paramą Botsvanos Aukščiausios Audito institucijos vadovybei, vystant inovatyvius lyderystės gebėjimus, vadybinį profesionalumą bei efektyvumą organizacijos veikloje bei įgyvendinant tarptautinius audito standartus viešajame sektoriuje.

Iki tol penkerius metus ji vadovavo Valstybės kontrolei, o 2009–2010 metais dirbo Valstybės kontrolės departamento, atliekančio savivaldybių auditus, direktore.

2006–2009 metais G. Švedienė buvo ministerijos sekretorė Vidaus reikalų ministerijoje, kur formavo regioninę politiką ir koordinavo jos įgyvendinimą. 2004–2006 metais ji dirbo kaip struktūrinės politikos atašė Briuselyje, Nuolatinėje Lietuvos Respublikos atstovybėje Europos Sąjungoje, 2000–2004 metais buvo ES paramos skyriaus vedėja Finansų ministerijoje, o 1999–2000 metais – dirbo viešųjų ryšių vadybininkė Lietuvos bankininkystės, draudimo ir finansų institute.

1996–1999 metais G. Švedienė dirbo kanceliarijos vedėja Nuolatinėje Lietuvos atstovybėje prie Jungtinių Tautų Ženevoje. 1992 metais savo profesinę karjerą pradėjo įmonėje „ComputerLand/Vilnius“ kaip generalinio direktoriaus asistentė, pardavimų konsultantė.

1991 metais G. Švedienė yra įgijusi ekonomistės-analitikės (ekonominė kibernetika) aukštojo mokslo diplomą Vilniaus universitete, taip pat baigusi magistro studijas dvejuose universitetuose: 1992 metais – Ekonomikos mokslų magistrą Centrinės Europos Universitete Prahoje, o 2001 metais – Bankininkystės ir finansų magistrą Giordano dell’Amore Foundation Milane.