Įmonės, nusprendusios taikyti mažesnį efektyvųjį mokesčio tarifą, išsiskiria kaip mažiausiai darbo vietų pasiūlančios bendrovės. Tokią išvadą Australijos leiboristų partijai atstovaujantis iždininko padėjėjas Andrew Leigh padarė palyginęs jas su visus 30 proc. mokesčio tarifo mokančiomis įmonėmis, rašo „The Guardian“.
Žurnale „Economic Analysis and Policy“ paskelbtoje publikacijoje nurodoma, kad įmonės, kurių mokamas efektyvusis mokesčio tarifas nesiekia 25 proc., yra priverstos mažinti darbo vietų skaičių, o tos, kuriose taikomi visi 25 proc. arba daugiau, kasmet bent 2 proc. padidina darbo jėgą.
Remdamasis tokiomis išvadomis A. Leigh vienareikšmiškai atmeta dabartinio šalies ministro pirmininko Malcolmo Turnbullo vadovaujamos vyriausybės tvirtinimą, kad tuo atveju, jei iki 2026–2027 metų 50 mln. dolerių (31,25 mln. eurų) viršijančias pajamas gaunančios įmonės 30 proc. mokesčių tarifą sumažintų iki 25 proc., šalyje būtų sukurta kur kas daugiau darbo vietų.
Pirmadienį parlamentas vėl susirinko į trijų dienų posėdį. Minėtina, kad koalicija ir toliau daro spaudimą senatoriams Derrynui Hinchui bei Timui Storeriui, savo balsais galintiems prisidėti priimant įstatymo paketą dėl 65 mlrd. dolerių įvertinto įmonių mokesčių mažinimo 10-ies metų laikotarpiu.
Sekmadienį, kalbėdamasis su „Guardian Australia“, D. Hincho atstovas spaudai pareiškė, kad ir toliau laikomasi tokios pat pozicijos kaip ketvirtadienį, kai vyriausybė atmetė D. Hincho siūlymą dėl keturių didžiųjų bankų neįtraukimo į mokesčių mažinimo programą.
„Nei raudonos, nei žalios šviesos dar neuždegta. Kol kas dega geltona“, – sakė atstovas spaudai.
T. Storeris savo pozicijos nepaviešino.
Sekmadienį ministras pirmininkas Malcolmas Turnbullas pareiškė, kad tuo metu, kai priimami įstatymai, vyriausybė visada stengiasi užsitikrinti opozicijai savęs nepriskiriančių narių paramą.
„Turime dėti visas pastangas, kad Australijos verslas taptų konkurencingas, – sakė jis, – o kai Australijoje įsigalės konkurencingas verslo apmokestinimas, sulauksime gausesnių investicijų, sugebėsime užtikrinti užimtumą, sukursime daugiau, be to, geriau apmokestinamų darbo vietų.“
A. Leigh su šia nuomone linkęs nesutikti. Jis nurodė, kad M. Turnbullo vyriausybė „teigia, jog stambiosios įmonės, mokėdamos mažesnius mokesčius sugebės pasiūlyti daugiau darbo vietų, tačiau skaičiai rodo, kad yra priešingai.“
A. Leigh parengtoje publikacijoje palyginti maždaug tūkstančio pelningai dirbančių Australijos įmonių rezultatai. Taip buvo bandoma išsiaiškinti, ar mažesnį efektyvųjį mokesčio tarifą prisitaikiusios įmonės sugeba sukurti daugiau darbo vietų.
Maždaug trečdalyje įmonių, kaip paaiškėjo, mokesčių atskaita ir lengvatos buvo pakankamos, kad efektyvusis mokesčio tarifas nesiektų nė 25 proc. Tačiau darbo vietų skaičius tose įmonės sumažėjo 1,2 arba 0,07 proc. per metus (atsižvelgiant į tai, ar mokestis buvo vertinamas kaip apmokestinamųjų pajamų, ar kaip apskaitinio pelno dalis).
Įmonėse, kurių efektyvusis mokesčio tarifas siekė 25 proc. arba daugiau, darbo vietų skaičius padidėjo 2,1 arba 1,9 proc.
„Žvelgiant į pelningų Australijos įmonių skersinį pjūvį, nepavyksta rasti jokių įrodymų, kad mažiausią efektyvųjį mokesčio tarifą taikančios įmonės sukuria daugiau darbo vietų“, – teigia A. Leigh.
Publikacijoje pateikti duomenys gauti iš Australijos mokesčių valdybos, metinių įmonių ataskaitų ir privačios rinkos tyrimų įmonės „IBIS World“. Rezultatai gauti apibendrinus įmonių darbuotojų vidurkius.
Idėjų institutas „The Australia Institute“ nustatė, kad 7,4 mlrd. iš 65 mlrd. vertinamo mokesčių mažinimo paketo atiteks keturiems didiesiems bankams.
Kiek anksčiau šešėlinio kabineto finansų ministras Jimas Chalmersas yra užsiminęs, beveik visa likusioji dalis dings lengvatinių mokesčių zonoje didesnių valdybos narių atlyginimų, akcijų atpirkimo ir išpūstų užsienio šalių akcininkams mokamų dividendų forma.
D. Hinchas nebuvo linkęs sureikšminti asociacijos „Business Council of Australia“ pažado investuoti Australijoje įsigalėjus mokesčių mažinimo politikai ir priminė, kad prie atlyginimų kėlimo ši įstaigai neprisidėjo, be to, pridūrė, kad jo tikslas – išsiderėti pensininkams naudingą variantą.
Remiantis „News Corp Australia“ publikacijomis, D. Hinchas pareikalavo, kad vyriausybė atsisakytų planų panaikinti išmokas, gaunamas kaip paramą švarios energijos panaudojimui.
„Senatorius D. Hinchas yra sunerimęs dėl pensininkų gerovės, nes jie vos sugeba pragyventi. Jam rūpi ir vidutines bei mažas pajamas gaunantys piliečiai“, – sakė D. Hincho atstovas spaudai.
