Seimo teisininkai pastebi, kad kartais sudėtinga nustatyti, kas yra „sekso reikmuo“ arba „erotikos prekė“.
„Atkreipiame dėmesį, kad vieniems asmenims atitinkami vaizdai ant tos pačios prekės gali skatinti lytinį geismą ar sukelti seksualinį pasitenkinimą, tuo metu kitiems ne“, – naujus pasiūlymus kritikuoja jie.
Seimo Teisės departamento išvadoje dėmesys atkreipiamas ir į tai, kad toks dalykas, kaip karo kurstymas ar propagavimas yra vertinamojo pobūdžio.
„Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) sprendimus galės priimti remiantis tik savo subjektyvia nuomone ir pagal visuomenei bei pažeidėjui nežinomą tvarką“, – įspėjama joje.
Nepaisant to, antradienį Seimo plenariniame posėdyje įstatymo pakeitimams po pateikimo buvo pritarta. 93 parlamentarai balsavo „už“, dar 11 susilaikė, o pasisakiusiųjų „prieš“ nebuvo.
Naujos sąvokos
Ūkio ministro Virginijaus Sinkevičiaus pristatyme Vartotojų teisių apsaugos įstatymo projekte siūloma pridėti naujas sąvokas.
„Erotikos prekė“ apibrėžiama kaip prekė, kuria ar ant kurios rodomas lytinis aktas arba lytinį geismą skatinantis ar seksualinį pasitenkinimą sukeliantis vaizdas.
Tuo metu „sekso reikmuo“ – reikmuo, išskyrus kontraceptines priemones, skirtas lytiniam geismui skatinti ar seksualiniam pasitenkinimui pasiekti.
Siūloma, kad sekso reikmenimis ir erotikos prekėmis būtų leidžiama prekiauti tik tam skirtose parduotuvėse ar tokių prekių skyriuose į kuriuos asmenys iki 18 metų būtų neįleidžiami.
Projekte dar išplečiamos vartotojų teisės. Teigiama, kad bus galima pareikšti pretenzijas pardavėjui dėl neteisingo atsiskaitymo ir ginčytinais atvejais reikalauti atlikti kasos inventorizaciją, jeigu pinigus, mokėjimo kortele ar kitomis atsiskaitymo priemonėmis mokamas sumas ir grąžą tikrino nepasitraukęs nuo kasos, prekystalio ar kitos atsiskaitymo vietos.
Jei įstatymas būtų pakeistas, pardavėjas, parduodamas dėl kokybės trūkumų nukainotas ne maisto prekes vartotojui, be kitos teisės aktuose nustatytos informacijos apie prekę, kainų etiketėse ar kitaip raštu turės nurodyti, kad prekė nukainota, dėl kokio kokybės trūkumo ji nukainota, ar jai suteikiama garantija pagal įstatymą.
Taip pat, pardavėjas, parduodamas restauruotą prekę vartotojui, kainos etiketėje ar kitaip raštu turėtų pateikti informaciją, kad prekė restauruota.
Suteiktų naujus įgaliojimus
Dar viena naujovė būtų tai, kad VVTAT įgytų teisę uždrausti rinkai teikti prekes, kurios propaguoja ar kursto karą, skatina pažeisti Lietuvos suverenitetą, pakeisti jos konstitucinę santvarką, nuversti teisėtą valdžią, kėsintis į jos nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą.
Taip pat būtų draudžiamos prekės, skleidžiančios teigiamą požiūrį į agresiją kitos valstybės atžvilgiu ar kitokius valstybės suverenitetą pažeidžiančius veiksmus, iškraipančios Lietuvos istorinius faktus, menkinančios Lietuvos istoriją, nepriklausomybę, teritorinį vientisumą ar konstitucinę santvarką ar skleidžiančios teigiamą požiūrį į prievartinį valstybių sienų, nustatytų pagal tarptautinę teisę, pakeitimą.
„Pastaruoju metu prekyboje atsiranda prekių, kurios nesuderinamos su mūsų valstybės interesais ir galbūt juos pažeidžia. Pavyzdžiui, prekyboje rasta žaislų, kuriuose užfiksuoti Krymo aneksijos momentai, suponuojantys teigiamą požiūrį į tokio pobūdžio okupacijos veiksmus. Todėl turi būti užkertamas kelias prekybai tokiomis prekėmis“, – naujų draudimų poreikį aiškino V. Sinkevičius.
Ministras taip pat teigė, kad plataus spektro požymiai pasirinkti, nes iš anksto pernelyg sudėtinga nuspėti, kokius dezinformacijos ir agresijos propagavimo būdus panaudos Lietuvai nedraugiškos valstybės.
„Šios nuostatos būtų taikomos tik dėl mažmeninėje prekyboje esančių prekių, kurios atitiktų įstatyme nurodytus požymius. Atsižvelgiant į tai, kad tikslas yra užkirsti kelią nedraugiškų valstybių vykdomam informaciniam karui, skleidžiamai dezinformacijai, teigiamo požiūrio į agresiją kitų valstybių atžvilgiu formavimui, kėsinimuisi į valstybių suverenumą, buvo pasirinkti plataus spektro požymiai, pagal kuriuos būtų galima priskirti minėtas prekes prie draudžiamų parduoti.
Minėtomis nuostatomis siekiama, kad jos galiotų ir ateityje, kadangi yra pernelyg sudėtinga nuspėti, kokius dezinformacijos ir agresijos propagavimo būdus panaudos Lietuvai nedraugiškos valstybės“, – Seimo nariams sakė jis.
Siūlomus pokyčius numatyta svarstyti Seimo Teisės ir teisėtvarkos, Ekonomikos ir Žmogaus teisių komitetuose. Siūloma, kad jie įsigaliotų 2018 metų lapkričio 1 dieną.
