Europos Parlamento (EP) Informacijos biuras Lietuvoje penktadienį surengė diskusiją dėl šiuo metu Europos Sąjungos (ES) institucijose ir valstybėse aktyviai svarstomo dvejopos produktų kokybės klausimo.
Diskusijoje Europos Komisijos nario Vytenio Andriukaičio, atsakingo už visuomenės sveikatą ir maisto saugą, kabineto vadovas Arūnas Vinčiūnas, EP nariai V. Mazuronis ir B. Ropė pasakojo, koks yra jų požiūris į „dvejopos kokybės produktų“ klausimą.
V. Mazuronio teigimu, EP vyksta aktyvi diskusija įvairiuose komitetuose.
„Manau, kad reikia apsispręsti, kaip vertiname tuos dalykus. Jeigu žiūrime į skirtingų sudėčių produktus ir jų pateikimą į rinką, gali atrodyti logiškas paaiškinimas, kad verslas turi teisę gaminti tokius produktus, kokie atitinka reikalavimus, ir kokie jam parankūs. Bet taip vertinama žiūrint atskirai į kiekvieną produktą.
Tačiau žiūrint sistemiškai, vaizdas kitas. Kalbame ir apie kosmetiką, vaikų prekes, kitus dalykus“, – kalbėjo V. Mazuronis.
Pasak jo, akivaizdu, kad gamintojai kartu su prekybininkais įžūliai apgaudinėja valstybių ir ištisų regionų vartotojus.
„Iš esmės, pasinaudodami žymėjimo dalykais, jie gamina pigesnę produkciją nei originalus. Tai vadinu mūsų visų apvaginėjimu“, – sakė V. Mazuronis.
Europarlamentaro teigimu, valstybės, ir Lietuva, pačios pirmiausiai turi apginti savo vartotojus.
„Reikia daryti tyrimus ir skelbti, kokie gamintojai atvežė prastesnės kokybės gaminius, ir skelbti, kokie prekybos centrai prekiauja tokiomis prekėmis. Manau, tada vartotojai nustotų pirkti tokias prekes, ir priverstų verslą keisti elgesį“, – siūlymus vardijo V. Mazuronis.
B. Ropės teigimu, Lietuvos vartotojai nenori būti „antrarūšiai“, tačiau visų gaminių sudėčių išanalizuoti ir palyginti vartotojams neįmanoma, informaciją reikia skelbti labai aiškiai.
„Produktai, kurie yra Lietuvoje, yra blogesni nei senojoje Europoje – tokia yra tendencija. Man labai keista, kai aiškinama, kad mūsų vartotojų skoniai kitokie, todėl ir vežami tokie gaminiai.
Mes mėgstame mažiau naudingų medžiagų produktuose? Mėgstame prastesnius ingredientus? Mėgstame palmių aliejų, o ne palmių branduolių aliejų? Mūsų katės mėgsta 30 proc. vištienos konservuose, o Briuselio – 57 proc. vištienos tokiuose pačiuose konservuose?“ – piktinosi B. Ropė.
B. Ropės manymu, visa tai reikia įvardyti kaip nesąžiningos prekybos praktiką. Įmonės būtų paskelbtos kaip nesąžiningos, o į šį sąrašą niekas nenorėtų patekti.
„Taip pat reikia nustatyti specialų, labai aiškų ženklinimą. Aišku, kad verslas visa tai daro dėl didesnio pelno“, – teigė europarlamentaras.
A. Vinčiūno teigimu skirtingos kokybės produktų problema kai kuriose šalyse aptariama jau dvejus metus.
„Rengiama vieninga metodologija, kaip vertinti produktus, ji bus baigta balandį, ir po atliktų tyrimų turėsime rezultatus. Aiškinsimės, ar skirtingose rinkose skirtumai padaryti dėl naudos, ar prisitaikant prie vartotojų poreikių. Jeigu tai daroma dėl naudos, tai išties galima vertinti kaip vartotojų klaidinimą“, – sakė A. Vinčiūnas.
Pasak jo, balandį Europos Komisija išleis direktyvas vartotojų teisių apsaugos tarnyboms, aiškiau reglamentuojančias, kaip atskirti produktų sudėties skirtumus.
ELTA primena, kad ES šalyse, taip pat Lietuvoje, kai kurių produktų tyrimai parodė, jog to paties ženklo ir analogiškai supakuotų produktų sudėtis įvairiose šalyse gali skirtis. Gamintojai argumentuoja, kad produktai saugūs vartoti, o skirtumai atsiranda atsižvelgus į vietinių gyventojų skonio preferencijas, perkamąją galią bei vietinės žaliavos naudojimą.
Institucijose keliamas klausimas, ar tokie skirtumai nepažeidžia sąžiningos konkurencijos ES bendrojoje rinkoje.
