Tokiam vidutinio laikotarpio tikslui ketvirtadienį pritarė 71 Seimo narys, prieš balsavo 11 parlamentarų, o susilaikė 29.
Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas „valstietis“ Stasys Jakeliūnas tikino, kad šiuo rodikliu sukuriama manevro laisvė.
„Jeigu ekonomika pradėtų lėtėti, kad galėtume skatinti tiek ekonomiką, tiek finansuoti visas savo jautrias sritis: socialinę apsaugą, švietimą, sveikatą ir kitas“, – teigė S. Jakeliūnas.
Į Audito komitetas siūlymą nustatyti ambicingesnius rodiklius Seimas neatsižvelgė.
„Pati Vyriausybė pagal savo tvirtintus kitus savo teisės aktus (...) visų pirma pagal Stabilumo programą, yra nusimačiusi gerokai ambicingesnius tikslus, 2020 metais realiai yra suplanuotas netgi struktūrinis perteklius. Reiškia, kas kairė nežino, ką daro dešinė. Seimui siūloma patvirtinti vienus skaičius, kai tuo tarpu Vyriausybė savo faktiniu planavimu remiasi visai kitais skaičiais, Vyriausybė vidutiniu laikotarpiu jokios krizės neprognozuoja,“ – Seime tvirtino Audito komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Biudžeto ir finansų komiteto narys Andrius Kubilius pasigedo Vyriausybės pozicijos, kodėl pasirinktas toks rodiklis.
„Iš eurozonos tik mes ir latviais planuojame tokį didelį struktūrinį deficitą (...) „Planuojame gyventi išlaidžiau nei leidžia ekonomika. Štai tokia šio skaičiaus reikšmė“, – teigė A. Kubilius.
Vidutinio laikotarpio tikslas Europos Sąjungos (ES) valstybėse nustatomas siekiant įgyvendinti tvarią fiskalinę politiką, vykdyti euro zonos šalims nustatytus įsipareigojimus ir išlaikyti tvarų valdžios sektoriaus skolos lygį. Valstybė narė vidutinio laikotarpio tikslą peržiūri ir patvirtina kas trejus metus.