Bent jau taip galima spręsti iš premjero Sauliaus Skvernelio užuominų, kuriomis jis dalijosi DELFI TV laidoje „Gyvai“.
Beveik visose Vakarų valstybėse tam tikra minimali žmogaus uždirbtų pinigų suma nėra apmokestinama. Lietuvoje 15 proc. gyventojų pajamų mokestis netaikomas 380 Eur/mėn. Šis dydis dar vadinamas neapmokestinamu pajamų dydžiu (NPD).
Paklaustas, kas bus daroma priėmus mokesčių pakeitimus, premjeras kalbėjo:
„Mes esame užsibrėžę, kad galbūt apie balandžio 10 d. visus siūlymus, kurie susiję su mokesčių pakeitimu, pateikti visuomenei. Tada bus galima detaliai kalbėti apie kiekvieną pasiūlymą. Tos nuogirdos (apie darbuotojo ir darbdavio mokesčių sujungimą, taip pat NPD didinimą, – DELFI) yra ir jos teisingos. Tai svarstome ir esame arti sutarimo tuos sprendimus padaryti.“
S. Skvernelis neatmetė, kad Vyriausybės sudarytoje komisijoje, kuri atsakinga už mokesčių pakeitimus, kalbama apie galimą NPD prilyginimą minimaliai mėnesinei algai (MMA, dabar – 400 Eur) ar kitokį didinimą.
„Mes kalbame apie darbdavio ir darbuotojo mokesčių sujungimą. Natūralu, jeigu turėsime tikslą, kad tą padarę iš karto NPD prilyginame MMA, kuri natūraliai bus visiškai kitokia, tai tikrai ne. Tačiau kad bus didinamas NPD ir jis bus susietas su tam tikru galbūt objektyviu kriterijumi, kiek tai galėtų būti, tai yra tikrai taip“, – aptakiai kalbėjo ministras pirmininkas.
Paprašytas patikslinti, ar „objektyvus kriterijus“ reiškia NPD bus prilyginimas MMA, jis svarstė:
„Ar tai turi būti sulyginta su MMA, ar tai gali būti 0,9 MMA, ar 0,5 MMA. Tai yra apsisprendimo reikalas. Bet taip mes norime. Nesame to nubrėžę įstatymiškai, tačiau Trišalėje taryboje yra sutarta, kad MMA turėtų būti tarp 42 proc. ir 46 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU). Matyt, tą reikės įtvirtinti ir įstatyme, panašiu principu sieti MMA ir NPD.“
Tai nėra visiška tiesa. 2017 m. rugsėjo 21 d. Trišalė taryba yra nusprendusi taip:
„Siekiant depolitizuoti minimalaus darbo užmokesčio dydžio nustatymą, siūlyti (Vyriausybei, – DELFI) įtvirtinti, kad MMA ir VDU santykis neturi būti mažesnis kaip 45 proc. ir didesnis kaip 50 proc. ir turi atitikti 1/4 didžiausią santykį tarp VDU ir MMA turinčių ES valstybių vidurkį, kuris nustatomas pagal ES statistikos tarybos paskutinių 3 metų skelbiamus duomenis.“
Priminus, kad toks sprendimas nenumato automatinio algų indeksavimo (t. y. keitimo nepriklausomai nuo politikų valios) ir kad vis tiek Trišalės tarybos pasiūlymą galiausiai turi patvirtinti Vyriausybė, S. Skvernelis sakė:
„Jeigu kyla VDU, tai tokiu pačiu procentu ir MMA. Manau, kad tai svarbus žingsnis ir tą reikia įtvirtinti.“
Tai irgi nėra visiškai tiesa. Pavyzdžiui, Statistikos departamento duomenimis, 2017 m. IV ketvirtį vidutinis darbo užmokestis buvo 884,8 Eur – tai yra 7,6 proc. didesnis nei 2016 m. pabaigoje. Nuo šių metų pradžios MMA padidinta nuo 380 Eur iki 400 Eur – tai yra 5,2 proc.
Vis dėlto premjeras tikisi, kad naujausi mokesčių pakeitimai bus naudingi darbuotojams, nes esą sumažins politikų įtaką jų piniginei:
„Artėja įvairiausi rinkimai. Politinis populizmas prieš rinkimus skaudžiai kainuoja. Galime prisiminti 2008 m., kada buvo padaryti tikrai neatsakingi sprendimai. Ypatingai kalbant apie „Sodrą“. Tik šiais metais sausio 1 d. mes padarėme sprendimus, kurių nebuvimas ilgą laiką diskreditavo „Sodrą“.
Neseniai Lietuvoje buvo pristatyta Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO, angl. OECD), ataskaita apie jos nare siekiančios tapti Lietuvos darbo rinką ir socialinę politiką.
Organizacijos atstovai atkreipė dėmesį, kad Lietuvai teks imtis reformų idant būtų užtikrintos adekvačias gyventojų pensijas. Tiesa, anot jų, kol kas esą neaišku, kaip tas bus daroma, nes Lietuva realiai nesiimama jokių žingsnių didinti mokesčius.
„Kad ir kaip ten būtų, Lietuvos galimybes reikšmingai sustiprinti socialinę apsaugą stabdo riboti viešieji resursai. Šalies mokesčių našta, tai yra bendros pajamos iš mokesčių ir socialinio draudimo įmokų santykis su bendruoju vidaus produktu yra vienas mažiausių tarp EBPO valstybių. 2015 m. jis buvo 29 proc. (EBPO vidurkis – 34 proc.).
Pirmiausia tai atspindi mažą tiesioginį apmokestinimą, konkrečiai fiksuotą gyventojų pajamų mokesčio tarifą, mažus kapitalo mokesčius ir tai, kad Lietuvoje nėra jokių reikšmingų turto mokesčių“, – nurodo organizacijos ekspertai.
