Lietuvos apeliacinis teismas paskelbė, kad buvęs „Omnitel“ Vilniaus regiono atstovybės netiesioginės prekybos vadybininkas P. Obulaitis už grotų nesės – jam skirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant tam pačiam laikotarpiui.
Bausmės atidėjimo metu nuteistasis negali išvykti iš gyvenamosios vietos ribų be Probacijos tarnybos pareigūnų žinios, taip pat privalo dirbti ar būti registruotas Darbo biržoje.
49 metų P. Obulaitis buvo pripažintas kaltu dėl svetimo didelės vertės turto iššvaistymo – nustatyta, kad nuo 2005 m. sausio iki 2006 m. rugsėjo vyras iššvaistė 11 tūkst. 175 mobiliojo ryšio telefonus ir kitas prekes. Jų vertė – 2 mln. 127 tūkst. 291,65 Eur.
Nuteistasis taip pat įpareigotas buvusiam darbdaviui atlyginti padarytą žalą.
Dėl turto iššvaistymo P. Obulaitį Vilniaus apygardos teismas buvo nuteisęs dar 2015 m., tačiau po dviejų metų nuteistojo skundą patenkinęs Lietuvos apeliacinis teismas pakeitė nuosprendį ir nuteistąjį išteisino. Po to ši byla atsidūrė Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, kuris apeliacinės instancijos teismui bylą grąžino nagrinėti iš naujo.
Baudžiamasis procesas šioje byloje truko beveik dešimtmetį, kai kuriems nusikaltimams jau suėjo apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminas, o bylą sudarė net 98 tomai dokumentų.
Bylos duomenimis nustatyta, kad P. Obulaitis buvo atsakingas už „Omnitel“ Vilniaus regiono atstovybės netiesioginės prekybos įgaliotinių, kurie pagal sudarytas su „Omnitel“ pavedimo sutartis buvo įgalioti platinti mobiliojo ryšio paslaugas ir įrangą, darbo organizavimą, koordinavimą ir kontrolę bei paimtų prekių apskaitą ir atsiskaitymus už jas.
Todėl iš sandėlio išdavęs prekes „Omnitel“ vardu išrašydavo PVM sąskaitas-faktūras, kuriose nurodydavo tikrovės neatitinkančius duomenis, jog mobiliojo ryšio telefonai ir kitos prekės bendrovės klientams parduodami, pasinaudojant „lojalumo“ ir „akcijos“ nuolaidomis per agentus.
Iš tiesų agentai sąskaitose faktūrose nurodytų pardavimo operacijų realiai neatliko, nes PVM sąskaitose-faktūrose nurodyti pirkėjai nuolaidomis nesinaudojo, mobiliojo ryšio aparatų ir kitų prekių nepirko ir jų negavo.
Pasak teismo, taip mobiliojo ryšio telefonų aparatai ir kitos prekės, nepagrįstai pasinaudojant „lojalumo“ ir „akcijos“ nuolaidomis, buvo parduoti už žymiai mažesnę kainą, negu tikroji jų vertė ar perduoti neatlygintinai nenustatytiems tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims.
Teisme P. Obulaitis neigė savo kaltę, tačiau pripažino, kad galbūt aplaidžiai atliko savo pareigas, nes išrašydamas PVM sąskaitas-faktūras iš netiesioginės prekybos įgaliotinių ne visada reikalaudavo telefonų ir kitų prekių pardavimų lengvatinėmis sąlygomis pagrįstumą patvirtinančių dokumentų.
Nuteistasis sakė, kad PVM sąskaitas-faktūras galėjo išrašyti ir sudėti į aplankalą kažkas kitas, o jis esą nepastebėjęs, jog dokumentuose yra suklastotas jo parašas ir šias faktūras nunešdavo į archyvą.
„Išeidamas iš kabineto savo antspaudo neužrakindavau, palikdavau jį ant savo darbinio stalo, todėl juo galėjo pasinaudoti ir kiti asmenys, – sakė P. Obulaitis. – O gal telefonai realiai net nebuvo patekę į sandėlį, už kurį buvau atsakingas, nes tiek daug telefonų fiziškai nebuvau pajėgus išnešti.“
Jis taip pat nurodė, kad kompiuterio slaptažodis taip pat nebuvo paslaptis.
Tačiau bylą išnagrinėję teisėjai buvusio darbuotojo argumentais nepatikėjo ir konstatavo, kad bendrovės dokumentuose nurodyti fiziniai ir juridiniai asmenys realiai negavo prekių, o jeigu ir pirko telefonus, tai tikrai ne už tokią kainą, kokia buvo nurodyta dokumentuose. Be to, dalis sąskaitų buvo išrašyta realiai neegzistuojančių asmenų vardu.
„Tai buvo akivaizdžiai su įmonės interesais nesutampantys, pelningai įmonės veiklai iš esmės trukdantys, ekonomiškai nepagrįsti, nelogiški sandoriai, dėl to apsunkintas arba tapo neįmanomas turto susigrąžinimas natūra ar pinigine išraiška“, – pabrėžė teismas.
Kad iššvaistytas didelės vertės turtas, policijai pranešė bendrovė „Omintel“, jos sprendimu didelę žalą padaręs P. Obulaitis buvo atleistas iš darbo.
