Tai numatantį įstatymo projektą trečiadienį registravo Seimo Valstiečių ir žaliųjų frakcijos atstovas, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas. Pensijų fondų atstovai tokį pasiūlymą vertina skeptiškai.
Daugeliui pensija sumažėjo
Jeigu parlamentas pritartų jo pasiūlymui, nuo 2019 m. socialinio draudimo įmokų sumos, pervedamos į pensijų kaupimo bendrovių valdomus pensijų fondus, visais atvejais būtų kompensuojamos asignavimais iš valstybės biudžeto ar kitų valstybės piniginių išteklių.
„Antroji pensijų sistemos pakopa kol kas nepasiekė jai keltų tikslų – didesnės pakeitimo normos (t. y. santykio tarp gaunamos pensijos ir buvusio atlyginimo, – DELFI) didžiajai daliai pensinio amžiaus sulaukusių šios pakopos dalyvių. 2017 m. duomenimis, iš daugiau kaip 80 tūkst. baigusių kaupti pakopos dalyvių mažiau nei 1 proc. gauna periodines pensijų išmokas iš anuitetų tiekėjų, tuo metu jų socialinio draudimo pensija apčiuopiamai sumažėjo.
Vienkartinės išmokos, kurias gavo dalyviai arba jų paveldėtojai, negali būti laikomos pensijomis. Tai reiškia, kad antroji pakopa per 14 jos gyvavimo metų taip ir netapo visaverte pensijų sistemos dalimi, o tėra paprasta finansinio kaupimo priemonė, kurią finansuoja visi šalies mokesčių mokėtojai, taip pat ir dabartiniai senatvės pensijų, kurios yra vienos mažiausių visoje ES, gavėjai“, – nurodoma projekto aiškinamajame rašte.
Jame taip pat argumentuojama, kad iki 2014 m. socialinio draudimo įmokos, pervedamos į pensijų fondus, buvo visiškai arba iš dalies kompensuojamos asignavimais iš valstybės biudžeto, po to šie asignavimai dėl nežinomų priežasčių buvo sustabdyti.
„Dar vienas svarbus argumentas, kodėl įmokoms į pensijų fondus būtina numatyti privalomus asignavimus iš kito šaltinio nei valstybinio socialinio draudimo fondo lėšos yra tai, kad būtina panaikinti finansinį ir socialinį supriešinimą tarp dabartinių pensininkų ir II pakopos dalyvių. Tai Lietuvai rekomenduoja ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, į kurią Lietuva šiemet tikisi įstoti, ekspertai.
Todėl projektu taip pat siekiama panaikinti dabartinių pensininkų ir II pensijų sistemos pakopos dalyvių priešpriešą ir užtikrinti didesnes socialinio draudimo senatvės pensijas dabartiniams ir būsimiems senatvės pensijų gavėjams, taip pat ir II pakopos dalyviams“, – įstatymo projektą aiškina S. Jakeliūnas.
Su ministerija nederino
Seimo nario skaičiavimais, priėmus įstatymo projektą, 2019 m. „Sodros“ biudžeto išlaidos sumažėtų apie 200 mln. Eur, 2020 m. – apie 360 mln. Eur, 2021 m. – apie 380 mln. Eur. Atitinkamai padidėtų valstybės biudžeto išlaidos. Viešojo sektoriaus finansų bendri rodikliai priėmus nesikeistų.
„Šis S. Jakeliūno įstatymo pakeitimo projektas nebuvo derintas su Finansų ministerija. Tačiau tokius pakeitimus reikia vertinti ir priimti konceptualiai. Taip pat manome, kad šis įstatymo projektas turėtų būti svarstomas kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje sudarytos darbo grupės dėl pensijų sistemos reformos pateiktais siūlymais (projektais).“
Viešai skelbta, kad mokesčių ir pensijų reformos pakeitimų projektai bus pristatyti balandžio pradžioje.
Kaltina politikavimu ir asmeninės naudos siekiu
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) prezidentas Šarūnas Ruzgys skeptiškai vertino naujausius pasiūlymus dėl galimų II pensijų kaupimo pakopos permainų.
„Panašu, kad šalies pensijų sistemą pradeda purtyti politinė turbulencija. Priešingai EBPO rekomendacijoms, kuriomis siūloma tobulinti II pakopos pensijų sistemą, pasirodė pirmieji atviri siūlymai ją griauti.
Seimo nario, neatmestina, kad vienasmeniškai teikiamame projekte paneigiamas dirbančiųjų pasirinkimas susimažinti savo būsimą pensiją iš „Sodros“, dalį mokamo socialinio draudimo mokesčio nukreipiant savo ateities pensijai. Vietoje to siūlomi teoriniai, konkrečiai neidentifikuojami kiti valstybės lėšų šaltiniai.
Anot jo, nuo II pakopos įsigaliojimo pradžios buvo daug politinių sprendimų, kurie pablogino kaupiančiųjų senatvės pensijai padėtį: kaupimui skirta dalis buvo sumažinta ir iki šiol yra neatstatyta, taip pat nėra iki galo įgyvendintas 2012 m. birželio 29 d. Konstitucinio Teismo sprendimas.
Esą naujausias siūlymas kaupimo II pakopoje sistemą gali pasmerkti kasmetiniam „atliekamų“ lėšų, kurių valstybės biudžete niekuomet nėra, ieškojimui ir dar prastesnei ateities pensininkų situacijai.
„Mūsų nuomone, tai ne tik prieštarauja oficialiai išsakomai šalies vadovų pozicijai, kad II pensijų pakopa turi išlikti, bet ir prasilenkia su konkrečiomis EBPO rekomendacijomis.
Bandymai aiškinamajame rašte EBPO vertinimo ataskaitai priskirti valdančiųjų leksiką ir argumentais paversti ataskaitose iš tiesų neminimus faktus, atrodo mažų mažiausiai keistai. EBPO siūlo įgyvendinti gyvenimo ciklo fondų sistemą, stiprinti pensijų išmokų saugumą ir nuspėjamumą, tobulinti anuitetų teikimo procesą.
Deja, valdžios atstovai ignoruoja rekomendaciją stiprinti dialogą su rinkos dalyviais įgyvendinant pensijų sistemos reformą ir galimai siekia savų politinių tikslų, artėjant dvejiems rinkimams 2019 m.“ – komentavo Š. Ruzgys.
