Lietuvos bankas įspėjo uždarąją akcinę gyvybės draudimo ir pensijų bendrovę „Aviva Lietuva“, kad ši ne geriausiai užtikrino savo klientų interesus investuodama jų lėšas pagal investicinio gyvybės draudimo sutartis ir taip pažeidė Draudimo įstatymą.

Reaguodama į Lietuvos banko patikrinimo rezultatus, „Aviva Lietuva“ esamiems klientams kompensuos jų turto vertę suma, kuria ji sumažėjo dėl brangiau kainavusių investicijų.

Per Lietuvos banko atliktą patikrinimą nustatyta, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d. bendrovė dalį klientų turto, kaupiamo pagal investicinio gyvybės draudimo sutartis, investavo į mažmeniniams klientams skirtus fondus, kuriems turto valdymo ir platinimo mokesčiai taikyti didesni nei identiškuose instituciniams klientams skirtuose fonduose, kuriuos „Aviva Lietuva“ daugeliu atveju taip pat galėjo pasirinkti.

Klientų turtą investuojant į mažmeniniams klientams skirtus fondus bendrovei buvo taikomos turto valdymo ir platinimo mokesčių nuolaidos ir dalis lėšų sugrįždavo. „Aviva Lietuva“ grąžintas sumas naudojo savo investicinės veiklos pelnui didinti, neskirdama jų ar jų dalies draudėjams. Todėl draudėjų sukaupta turto vertė buvo mažesnė, nei galėjo būti investuojat į instituciniams investuotojams skirtus fondus.

Taip buvo pažeistas Draudimo įstatymas, įpareigojantis draudimo įmonę investuoti turtą siekiant geriausiai užtikrinti draudėjų, apdraustųjų ir naudos gavėjų interesus.

„Aviva Lietuva“ įsipareigojo kompensuoti daugiau kaip 50 tūkst. investicinio gyvybės draudimo klientų patirtą žalą – ji padidins bendrovės fondų valdomo turto vertę beveik 350 tūkst. Eur. Klientams patiems papildomai daryti nieko nereikia. Maksimali įstatymo numatyta bauda už minėtą pažeidimą gali siekti 100 tūkst. Eur.

Draudimo įstatymo nuostata, kad draudikai turi investuoti taip, kad kuo geriau būtų patenkinti klientų interesai, įsigaliojo 2016 m. pradžioje. Lietuvos bankas ir ateityje netoleruos tokio veikimo ne geriausiais draudėjo interesais, kai pasirenkamas ne klientams, o bendrovei naudingesnis investavimo būdas.

Per Lietuvos banko atliktą „Aviva Lietuva“ veiklos patikrinimą buvo vertintas ir bendrovės valdymo, taip pat rizikos valdymo sistemos veiksmingumas, kaip vykdomi pagrindinių funkcijų įgyvendinimo reikalavimai, valdomos rinkos ir operacinės rizikos, ar teisingai apskaičiuojamas mokumo kapitalo poreikis ir draudimo techninių atidėjinių apimtis, kaip vykdoma pinigų plovimo prevencija.

Nustatyta netikslumų skaičiuojant mokumo kapitalo poreikį, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad jie neturėjo reikšmingos įtakos bendrovės mokumo kapitalo reikalavimui, Lietuvos banko valdyba nusprendė netaikyti poveikio priemonės dėl šių teisės aktų pažeidimų.

„Aviva Lietuva“ žada po 6,92 Eur

Pasirodžius Lietuvos banko pranešimui, „Aviva Lietuva“ DELFI atsiuntė komentarą dėl nustatyto įstatymo pažeidimą ir klientams taikomos kainodaros:

„Draudimo paslaugų taisyklėse numatyta, kad atskaitymai už klientų turto valdymą gali siekti 2 proc. per metus. Tačiau klientams tiesiogiai taikėme sumažintus, 0,6–1,5 proc. atskaitymus ir investavome į mažmeninės klasės investicinius fondus. Įvertinus bendrą mūsų ir išorinių fondų valdytojų atskaitymų dydį, daugumai klientų tokia kainodara buvo neutrali arba finansiškai naudinga.

Įstatymuose nėra nustatyta konkrečių taisyklių, kokią kainodaros struktūrą taikyti investuojant klientų lėšas. Įstatymų nuostatos, ypač pastaruoju metu, yra vis labiau vertinamojo pobūdžio. Formuodami savo kainodarą atsižvelgėme į rinkos praktiką, buvome tikri, kad veikiame pagal įstatymą ir geriausiais kliento interesais.

Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos (EIOPA) 2017 m. atlikto tyrimo duomenimis, Europos Sąjungoje į mažmeninės klasės investicinius fondus klientų lėšas investuoja daugiau nei 60 proc. draudimo bendrovių. Sprendžiant iš viešai pateikiamos informacijos, tokią draudimo sutarčių kainodarą Lietuvoje taiko didžioji dauguma gyvybės draudimo bendrovių. Vis dėlto Lietuvos bankas įvertino, kad mūsų kainodaros struktūra neatitiko įstatymų reikalavimų.

Atsižvelgdami į Lietuvos banko rekomendacijas, klientų turto vertę padidinsime 349 128 eurais, vidutiniškai 6,92 Eur vienam klientui. Taip pat šiuo metu keičiame kainodaros struktūrą, atsisakome investicijų į mažmeninės klasės investicinius fondus. Tikimės, kad naujoji kainodaros sistema suteiks daugiau aiškumo, atitiks priežiūros institucijos reikalavimus ir geriausiai užtikrins mūsų klientų interesus.

EIOPA 2017 m. gruodį paskelbtose tyrimo išvadose rekomenduoja ES priežiūros institucijoms nustatyti aiškias gaires įmonių klientų turto investavimo principams, turto valdytojų priežiūros procesams. Šioje srityje mes tikimės racionalaus ir sklandaus bendradarbiavimo su Lietuvos banku ir operatyvių gairių dėl įstatymų nuostatų traktavimo. Aiškumas dėl įstatymo įgyvendinimo bus naudingas visiems ir, svarbiausia, padės užtikrinti veikimą geriausiais kliento interesais.“