Savaitės pradžioje „Info TV“ laidoje „Info komentarai“ žurnalistė Indrė Makaraitytė kalbino buvusį socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėją Romą Lazutką, taip pat ekonomistą Raimondą Kuodį.
Klausiamas, kaip suprasti premjero kalbas apie planus keisti ir pensijas, ir mokesčius, didinti atlyginimus ir išmokas vaikams, R. Lazutka sakė:
„Gali būti, kad suplanavo, bet ką vadinsime planu? Jau rinkimų kampanijos metu buvo suplanuota ir žadama, kad bus reformos. Ir jos yra reikalingos, ir man atrodo, kad jas buvo galima pradėti. Jeigu ne viską iš karto, tai bent tam tikrus elementus.
Ir jei negalima susitarti ir visko paruošti iš karto, sistemiškai, tai būtų galima ir reikėtų bent dalimis. Jei bus pavasarį, tai bus labai gerai, nes laikas bėga ir suprantama, kad kai kadencija persiris į kitą pusę, tai reformas daryti bus sunkiau.“
„Kad ji bus naikinama, gąsdina tik tie, kurie administruoja (pensijų fondus, – DELFI). Aš negirdėjau, kad kas nors būtų sakęs, kad bus naikinama. <...> Matyt, tai yra nuraminimas, kad bus reforma, bet kaupimas naikinamas nebus.
Apie naikinimą iš tikrųjų kalba tie, kurie administruoja ir gauna didelius komisinius. Jie paprastai kelia triukšmą, jeigu pradedama kalba apie antrą pakopą – esą ją kažkas nacionalizuos, naikins. Galbūt premjeras juos nuramino ir pasakė, kad bus reformuojama“, – svarstė ekonomistas.
Jo teigimu, pensijos didės nepriklausomai nuo to, ar bus kokia nors reforma, ar jos nebus – tai numatyta galiojančiame įstatyme. Esą sakyti, kad pensijos augs, tai tas pats kaip sakyti, kad ateis vasara. Jokio papildomo teisės akto tam nereikia.
Tuo metu R. Kuodis sakė dabar veikiančiose darbo grupėse dėl mokesčių ar pensijų pakeitimo nedalyvauja ir iš pirmų lūpų nėra girdėjęs jų detalių.
„Atrodo, keliolika metų dirbi su reformų pasiūlymams, teiki keliems premjerais. Nešdavau juos per įvairias darbo grupes. Bet šįkart buvo pasistengta, kad nebūčiau jokiose darbo grupėse – nei pensijų, nei mokesčių. Tai, žinoma, nėra didelė problema, nes kolegos nuneša į darbo grupes pasiūlymus, apie kuriuos ilgai šneku. Bet išeina sugedęs telefonas. Apskritai matosi kad reformos daromos prie didelio spaudimo, jos daromos nenoriai“, – komentavo R. Kuodis.
Kita vertus, jis skeptiškai vertino būsimas reformas, nes jos veikiau būsią tik kosmetiniai pataisymai.
„Žodžio „reforma“ naudojimas nėra reglamentuotas, todėl visi jį naudoja kada reikia ir kada nereikia. Vien jau toks įtemptas grafikas rodo, kad rimtai pasėdėti, pagalvoti rimtai, ką tu ten darai, laiko nėra. Galbūt jo nenorima. Kiek girdžiu, ministrai nori kažkokių kosmetinių nedidelių pakeitimų.
Mes matome, kad ir prezidentė sako, kad nereikia gadinti to, kas veikia, nors akivaizdu, kad neveikia. Taigi, matyt, politiškai nenorima tų pakeitimų daryti. Ne kartą sakiau, kad reformų aukojimas dėl savo reitingų yra korupcija ir viena baisiausių. Tai pamatysime, kaip bus iš tikrųjų“, – komentavo ekonomistas.
Jo teigimu, kalbos apie atlyginimų ir kitų išmokų didinimą yra nekonkrečios ir realiai nieko nereiškia:
„Čia tas pats kaip ateis pavasaris, išdygs žolė. Augančioje ekonomikoje visada kažkas kažkur auga. Taigi, klausimas ne taip formuluojamas. Jeigu norime struktūrinio proveržio, turime pasakyti, kad, pvz., pensijos artimiausius 5–10 metų augs greičiau negu ekonomika, tam kad pasiektume struktūrinį lūžį su pensininkų skurdu. Čia būtų tikras vyriškas pasakymas.
Dabar pasakyti, kad kažkas augs, tai neaišku, ar čia centu, euru, ar 100 eurų. Tokia politinė puskalbė, kuri tik klaidina visuomenę. Mes nežinome, ar bus tie struktūriniai pokyčiai ar priešingai – jeigu kažkas auga lėčiau nei ekonomika, tai turime neigiama augimą, struktūriškai finansavimas kažkam mažės.“
R. Kuodžio nuomone, gyventojams nereikėtų tikėti pasigirdusiais abstrakčiais pažadais.
„Kaip ne kartą kalbėjome, be rimtų struktūrinių reformų su šituo „gyvulių ūkiu“ ir šešėliu, neturėsime pakankamai pinigų nei gydytojams, nei mokytojams. Vyriškas sakymas būtų toks: štai žiūrėkite, norime pasiekti, kad, tarkime, mokytojai gautų trečdaliu daugiau nei šalies algų vidurkis, tą pasieksime tokiomis priemonėmis, per tiek metų.
Tai būtų ne puskalbė, o tikras vyriškas logiškas pasakymas. Kai šnekama neapibrėžtomis kategorijomis, nežinia kas nežinia iš kokių šaltinių, tai kaip šakėmis ant vandens“, – kalbėjo ekonomistas.
R. Lazutka pripažino, kad ministro patarėjo pareigas paliko dėl to, kad nematęs konkrečių įstatymų projektų, kurie rodytų, jog reformos ruošiamos. Noro jas daryti esą nerodo ir finansų ministras Vilius Šapoka.
„Ir finansų ministro mes viešai negirdime kalbant, kad žadėtų kokias nors reformos. Jis nedalyvavo rinkimuose. Juose dalyvavo kiti žmonės, kurie žadėjo reformas. Finansų ministras ištrauktas visiškai iš kitur ir, reikia pasakyti, jis nuoseklus, niekada nieko nežadėjo. Yra politikai, didelė partija, jie yra prisižadėję, bet pasiima ministrą, kuriam reformų nereikia, tai sunku paaiškinti“, – apibendrino R. Lazutka.