Iš vienos pusės, užsienyje uždarbiaujantys lietuviai patys susidurtų su griežtesnėmis socialinio draudimo įmokų taisyklėmis. Iš kitos, jos pažabotų trečiųjų šalių darbuotojų eksportu į Vakarus užsiimančias lietuvių įmones.
Macrono žygis
Vienas garsiausių socialinio dempingo reformos šalininkų – Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. Praėjusių metų vasarą jis netgi pareiškė, kad jos neįgyvendinus, Europos Sąjungai gresia griūtis.
„Viešoji nuomonė labiau išsivysčiusiose šalyse su didesniais darbo užmokesčiais nesitaikstys su dabartiniu sistemos formatu“, – jį cituoja naujienų agentūra AFP.
Kai kurie E. Macronui prieštaraujantys Rytų Europos verslininkai jo pastangas praminė šiuolaikiniu „kryžiaus žygiu“ ir teigia, jog jos remiasi populizmu, bet ne ekonomine logika.
Tuo metu Briuselyje vyksta Darbuotojų komandiravimo direktyvos persvarstymas. Šiuo viršnacionaliniu teisės aktu remiasi ir iš Lietuvos komandiruojamų darbuotojų taisyklės.
Kaip DELFI pasakojo pernai konferencijoje šia tema dalyvavęs Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos Klaipėdos regiono koordinatorius Raimondas Tamošauskas, rengiant pokyčius didžiausias dėmesys nukreiptas į kovą su tarpvalstybiniu socialiniu sukčiavimu ir piktnaudžiavimu socialine apsauga.
„Pagal galiojanti europinį reguliavimą, komandiruoti darbuotojai gauna siunčiančiosios šalies socialines garantijas. Taip pat jie dažnai gauna mažesnį atlyginimą nei priimančios šalies minimumas. Bet tai daug daugiau nei šalyje iš kurios jie yra“, – pasakojo jis.
Turi gauti pažymą
Į užsienį dirbti siunčiami Lietuvos darbuotojai privalo gauti A1 pažymėjimą, kurį išduoda „Sodra“. Šis dokumentas įrodo, kad žmogus Lietuvoje yra draustas socialiniu draudimu ir kitoje valstybėje už jį nereikės mokėti šio draudimo įmokų.
Tam, kad jį gautų darbuotojas ir jo darbovietė turi atitikti tam tikras sąlygas. Pavyzdžiui, nurodyta, kad siunčiantis darbdavys turi vykdyti didelę veiklos dalį Lietuvoje.
Kaip DELFI paaiškino „Sodros“ atstovas Saulius Jarmalis, ta dalis negali būti pripažinta didele, jeigu iki darbuotojų siuntimo dirbti į kitą Europos Sąjungos šalį darbdavys Lietuvoje vykdė ekonominę veiklą trumpiau nei 2 mėnesius per pastaruosius 12 mėnesių.
„Taip pat, jeigu po darbuotojų siuntimo dirbti darbdavys netęsia ekonominės veiklos Lietuvoje; Lietuvoje darbdavys atlieka tik vidaus valdymo veiklą; darbdavio pajamos iš veiklos Lietuvoje sudaro mažiau nei 10 proc. visų to darbdavio pajamų per pastaruosius 12 pilnų kalendorinių mėnesių iki darbuotojų siuntimo dirbti. Pastaroji nuostata nėra taikoma įmonėms, pradedančioms veiklą Lietuvoje“, – pasakojo jis.
Dar vienas reikalavimas – kad darbuotojui iki siuntimo laikinai dirbti pradžios bent mėnesį turi būti taikomi Lietuvos socialinio draudimo teisės aktai, t.y. mokamos socialinio draudimo įmokos ar panašiai.
Reikalavimų yra ir daugiau, pavyzdžiui, darbuotojo komandiruotė negali trukti ilgiau nei 24 mėnesius, turi būti išsaugomas tiesioginis ryšis tarp siunčiamo darbuotojo ir darbdavio Lietuvoje ir t.t.
Nori keisti
R. Tamošauskas pasakojo, kad būtent A1 formos reikalavimus sugriežtinti nori kovotojai prieš socialinį dempingą. Pavyzdžiui, terminą iki darbuotojo siuntimo norima prailginti nuo 1 iki 3 mėnesių, komandiruotės trukmę sutrumpinti nuo 2 iki 1 metų.
Profsąjungų atstovas komentavo, kad šie pokyčiai skaudžiai atsilieptų Lietuvos transporto sektoriui, kuris pastaruoju metu užsiima savotišku trečiųjų šalių darbuotojų eksportu į Vakarų Europą.
„Lietuvoje šiuo metu stebimas ir naujas fenomenas – ne Europos Sąjungos piliečių įdarbinimas šalyje, nors realiai jie siunčiami dirbti į kitas šalis“, – sakė jis.
Lietuvos vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ atstovas spaudai Vytautas Kleinauskas DELFI sakė, kad tikslių duomenų apie tai, kiek trečiųjų šalių piliečių dirba Lietuvos transporto įmonėse neturi, tačiau nurodė, kad jų daugėja ir jie sudaro ženklią dalį.
„Deja, bet Lietuvos darbo rinka „išsemta“, nebegali pasiūlyti tolimųjų reisų vairuotojų ir tenka įdarbinti trečiųjų šalių piliečius. Jei vairuotojų trūkumo nebūtų, sektorius plėstųsi.
Šiuo metu galime konstatuoti, kad vyksta užimamų pozicijų išlaikymas ir nedidelė sektoriaus plėtra. Jei nebūtų galimybės įdarbinti trečiųjų šalių piliečių, sektorius mažėtų ir nesugebėtų išlaikyti esamų pozicijų tarptautinėse rinkose“, – komentavo jis.
V. Kleinauskas nurodė, kad „Linava“ nepritartų A1 formos reikalavimo dėl 1 mėnesio socialinio draudimo įmokų Lietuvoje prailginimui iki 3 mėnesių.
„Transporto sektoriuje esant dideliam darbuotojų trūkumui, tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo profesija įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis, o įmonėms tenka įdarbinti užsieniečius.
Dėl transporto sektoriaus veiklos tarptautinio pobūdžio, toks reikalavimas įdarbintiems užsieniečiams 3 mėnesiams panaikintų galimybę dirbti pagal profesiją, kurios pagrindu jiems buvo išduoti viza ar leidimas laikinai gyventi Lietuvos“, – aiškino jis.
„Linavos“ atstovas nurodė, kad komandiruočių trumpinimas iki 1 metų asociacijai nebūtų aktualus, nes transporto sektoriaus atstovų komandiruotės trunka nuo 1 iki 8 savaičių.
Vis dėlto, V. Kleinauskas sutiko, jog sukčiavimas mokant socialinio draudimo įmokas yra problema.
„Bet kokie pažeidimai yra problema, nes leidžia nesąžiningoms įmonėms turėti konkurencinį pranašumą prieš sąžiningai dirbančius vežėjus. Nepritariam griežtesniems reikalavimams, bet didesnė kontrolė ir priežiūra žalos nepadarytų.
Svarbiausia, kad atsirandančios iniciatyvos būtų nukreiptos prieš nesąžiningus vežėjus, o ne prieš visą sektorių. Pastaruoju metu susiduriame su įvairiais Vakarų Europos šalių reikalavimais, kurie papildomai aprauna administracine našta sąžiningus vežėjus, taip neturėtų būti“, – apibendrino jis.
