– Ar vien tik padidinę atlyginimus sustabdysime emigraciją? Gal tai ne vienintelė priežastis, kodėl žmonės išvažiuoja?

– Mano asmeninė nuomonė tokia, kad jei Lietuvoje su darbuotojais būtų elgiamasi padoriai, kaip Vakaruose, žmones galėtume išlaikyti net mokėdami 15 proc. mažesnį atlyginimą nei dabar. Santykiai darbe verti 15–20 proc. atlyginimo. Tai statistika. Turime tai vertinti. Tačiau Lietuvoje mažos algos ir blogas elgesys su žmonėmis. Kai susideda abu šie faktoriai, emigracija tampa masine.

Tačiau nereikia kaltinti vien tik darbdavių. Nekorektiškai elgiasi abi pusės. Manau, tai likę nuo sovietmečio, kai žmogus buvo niekas. Akivaizdžiai matau, kad Vakaruose kitaip elgiasi ne tik darbdaviai, bet ir samdomi žmonės. Lietuviai, kurie į ten nuvažiuoja, taikosi prie vietinių sąlygų ir perima tenykščius papročius.

– Koks šiandien būtų padorus atlyginimas Lietuvoje ?

– Negalime lyginti teisėjo ir parduotuvės darbuotojo ir sakyti, kad jiems reikia mokėti vienodai. Tai būtų nesąžininga. Tiesiog laikas, kurį žmonės skyrė studijoms – teisininkai, medikai – jie turi gauti atitinkamai. Tai privalo būti atlyginta pinigais.

Kalbant apie darbininkiją, šiandien vidutinis parduotuvės darbuotojas „į rankas“ už mėnesį darbo privalo gauti nuo 600 iki 700 eurų. Mūsų įmonė atsilieka apie 30 proc. „Norfos mažmenoje“ apie 700 eurų vidutinis atlyginimas „ant popieriaus“.

– Juk galite tiesiog padidinti.

– Tai standartinis pasiūlymas, tik ne visada realus. „Norfos mažmena“ per mėnesį atlyginimams kartu su mokesčiais skiria apie 3 mln. eurų. Tai 8 proc. mūsų apyvartos. Mūsų šių metų likutinis pelnas bus 2–2,5 proc. Jei 30 proc. padidintume algas, dirbtume nuostolingai. Keliant algas neišvengiamai turime didinti kainas. Tai natūralus procesas, tačiau jis vyksta per lėtai. Mes kelsime algas gegužę, tačiau pripažįstu, kad per mažai.

Kitas žingsnis priklauso nuo valdžios. Ji turi didinti minimalų atlyginimą. Dabar per metus darbininkijos algos kyla daugiau nei visų likusių – apie 15 proc. Mūsų sistemoje beveik 20 proc. Tačiau už poros metų reikės mokėti nebe 700 eurų į rankas, o daugiau.

Dainius Dundulis

– Kas atsitiktų, jei rytoj būtų priimtas įstatymas ir tektų mokėti 700 eurų minimalų atlyginimą?

– Lygiagrečiai turėtų augti kainos. Manau, mūsų sąlygomis 700 minimalų atlyginimą galima pasiekti per pusantrų metų. Man keista, kai smulkieji prekybininkai reikalauja nedidinti atlyginimų. Kas iš jų ką nors pirks, jei žmonės neturės pinigų? Aš dar pamenu tuos laikus, kai žmonės gyveno praktiškai be pinigų. Dabar viskas kur kas geriau.

– Tai gal ir toliau mokame mažai ir verslas klestės?

– Deja, ne. Kuo žmogus pigesnis – tuo jis dirba neefektyviau. Jei staiga mums reikėtų padvigubinti algas, susiimčiau už galvos ir pradėčiau keisti valdymo procesus.

Pavyzdžiui, sumažinčiau biuro darbuotojų, nes jie tiesiogiai neuždirba pinigų. Ateityje išliks tik tos įmonės, kurių vadovai sugeba darbą organizuoti taip, kad žmonės dirbtų efektyviai. Aš nekalbu, kad reikia priversti žmogų dirbti po 12 valandų už tą patį atlyginimą. Tai ne tas kelias.

– Tačiau kur vakarietiško ir lietuviško efektyvumo paslaptis. Pavyzdžiui, Lietuvos miškininkai skundžiasi, kad praktiškai neliko kirtėjų – visi už keturis kartus didesnį atlyginimą išvažiavo į Skandinaviją. Tačiau ten medienos kaina tokia pati, kaip pas mus, o algos tris–keturis kartus didesnės.

– Paaiškinimas paprastas. Suomijoje, kalbant apytikriai, 100 kubinių metrų nukerta dešimt žmonių. Pas mus tą patį kiekį nukerta 50 žmonių, nes yra milžiniška administracinė struktūra, kuri taip pat dalinasi pinigus. Pavyzdžiui, „Norfos mažmenoje“ centriniame biure dirba penki darbuotojai. Jie tiesiogiai pinigų neuždirba. Bendras darbuotojų skaičius, skaičiuojant su parduotuvėmis, 3350.

– Kodėl tada didžiausi prekybos tinklai mažina darbuotojų skaičių?

– Visų verslininkų tikslas mažinti darbuotojų skaičių. Mano siūlymas, kad būtų mažiau darbuotojų, bet už didesnį atlyginimą. Problema, kad įmonės šiuo metu nenori plėstis. Mes taip pat nenorime plėstis ir per plėtrą kurti naujas darbo vietas. Kodėl taip atsakyti negaliu. Iš kitos pusės, kai kurios didelės įmonės suplanavo milžiniškas investicijas, kurios ne visada gali būti pagrįstos.

Iš pirmo žvilgsnio laikai tam tinkami, ekonominis pakilimas, tačiau verslas labai atsargus. Jei prasidėtų plėtra ir augtų darbuotojų paklausa, tuo pačiu augtų ir atlyginimai. Čia turi įsikišti valdžia ir didinti minimalų atlyginimą. Nereikia priiminėti Darbo kodekso ir skaičiuoti, kiek išeitinių reikia mokėti. Tai nereikšmingi darbai. Didinkite minimalų atlyginimą, mažinkite PVM šviežiai mėsai ir daržovėms.

Įstatymais ekonominių problemų neišspręsi. Mes patys darbuotojus skatiname ekonominiais svertais, o ne bausmėmis ar barimu.

Iš kitos pusės, kai įmonė patiria nuostolių, kaip buvo 2008 m., žmonės reikalauja didinti atlyginimus, o nėra iš ko, neaišku kaip elgtis. To valdžia nereglamentuoja, nes darbuotojai žiūri tik savo kišenės. Be to, negali dirbti nuostolingai, nes jei susidursi su sunkumais, bankai iš karto pradės didinti palūkanas kaip rizikingam skolininkui.

Dainius Dundulis

– Mes kalbame apie verslą, o ką daryti su biudžetininkais?

– Šių žmonių atlyginimai buvo sumažinti per krizę ir nuo tada nebedidinti. Reikia valstybinį sektorių mažinti per pusę. Kito kelio nėra. Šiandien baisu, kai miestelyje, kuriame 6 tūkst. gyventojų pilnas penkių aukštų savivaldybės pastatas, kuriame apie 700 darbuotojų. Negali išgyventi valstybė, kurioje vienam gyventojui tenka vienas valdininkas. Tokia sistema neturi ateities. Ji vieną dieną sprogs ir visus aptaškys. Tada kalti būsime visi – ir verslininkai.

– Ką daryti žmonėms, kuriems teks išeiti į gatvę?

– Šiandien tinkamas laikas efektyvinti procesus. Reikia, kad algos šoktų į viršų. Įmonės pradėtų atleidimus, tačiau tuo pačiu šie žmonės rastų darbą, nes darbuotojų trūksta. 2009 m., kai buvo atleidimai, žmonėms nebuvo kur eiti. Tada buvo tragedija.

– Kaip smulkus verslas?

– Turguje prekybininkų sumažėjo ne todėl, kad jie nebenori prekiauti, o todėl, kad nebeapsimoka. Jei mes mėsą galėtume parduoti 20 proc. pigiau – tą leistų sumažintas PVM – nebeliktų turgaus ir važiavimo į Lenkiją. Geras pavyzdys, kaip išnyko pilstukas – skiestas spiritas. Užteko sumažinti akcizus, degtinė atpigo tris kartus ir alkoholio skyriuje teko įrenginėti papildomas kasas, kad spėtume aptarnauti pirkėjus. Kontrabandos nebeliko.

Jei norime efektyvaus ūkio, jis turi būti gana didelis ir našus. Atlyginimai auga ir smulkūs ūkiai traukiasi, nes jų savininkų arba nebetenkina uždarbis, kuris nebedidėja, arba jie neišgali samdyti darbuotojų.

– Atlyginimų didėjimas jums patiems jau atsiliepė?

– Taip. Pavyzdžiui, vietoje dviejų kepyklų statome vieną didelę. Senas nugriausime, nes jų tiesiog neapsimokėjo modernizuoti. Geriau pastatyti naują, kuri būtų naši, ir žmonėms būtų galima padoriai mokėti.

– Ką daryti, pavyzdžiui, siuvėjams, kurie skundžiasi, kad jei atlyginimai dar kils, jie turės trauktis, nes nepajėgs konkuruoti su kinais?

– Netikiu, kad niekas negamina kompiuterizuotų siuvimo staklių, kad žmonės dirbtų efektyviai. Taip pat ir prekyba. Kitos šalys jau praėjo šį laikotarpį, ir galiu papasakoti, kas nutinka, kai pardavėjo atlyginimas pasiekia 1500 eurų per mėnesį.

Pirmiausia, sumažėja pati parduotuvė, įrengiama daugiau savitarnos kasų. Mažėja asortimentas, atsiranda daugiau fasuotų prekių. Paprasčiau kalbant, nebėra cechų, kur prekes parduoda žmogus. Kylant atlyginimams – mažėja darbuotojų. Šį modelį matau tinkle, kuris ką tik atėjo į Lietuvą.

Tačiau nesuprantu įmonių, kurios planuoja eiliniams darbams vežtis ukrainiečius į Lietuvą. Pateisinu tik atskirų sričių specialistus, kurių pas mus nėra, kvietimą. Pavyzdžiui, inžinierių, kurių Lietuvoje keliolika metų niekas nerengė. Mes neieškome pigių žmonių. Galime mokėti, tačiau tokių specialistų paprasčiausia nėra.

– Ačiū už pokalbį.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (720)