Tokiems gyventojams valstybė padengtų 30 proc. investicijų. Dabar tam skiriama 10 proc.

„Dabar yra kvartalinės ir kompleksinės renovacijos galimybė – atnaujinamas namų fasadas ir šilumos sistemos. Mes siūlome variantą, kai renovuojama, modernizuojant tik šilumos punktą, o fasadą galės renovuoti irgi atskirai, bet vėliau. Dabar tokios galimybės nėra. Yra, bet renovuoti reikia savomis lėšomis, be valstybės paramos“, – BNS teigė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė Virginija Vingrienė.

Ji yra viena Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo pataisos autorių.

Pasak jos, pataisa yra aktualiausia tų namų, kurių artimiausiu metu nenumatoma atnaujinti, gyventojams.

V. Vingrienės teigimu, svarbu modernizuoti šilumos punktus, kurie yra morališkai ir technologiškai pasenę, nes taip galima daugiausia sutaupyti. Ji prognozuoja, kad jų renovacija atsipirktų per 5 metus.

Parlamentarė taip pat sako, kad toks renovacijos variantas leistų atnaujinti daugiau namų su valstybės parama, o valstybei – sutaupyti.

„Būtų mažesnės išlaidos bendrai valstybės pagalbai. Gal dalis namų yra pasiekę tą C energetinę klasę, ypatingai Vilniaus Senamiestyje, kur storos namų sienos, balkonai įstiklinti“, – aiškino V. Vingrienė.

Ji skaičiuoja, kad pagal naują renovacijos tvarką, jeigu jai Seimas pritars, valstybės parama šilumos punktų modernizacijai siektų apie 31,5 mln. eurų. Prognozuojama, kad per metus būtų sutaupytos 8 mln. eurų vertės 132 megavatvalandės energijos.

Energetinio efektyvumo didinimo srityje Lietuva yra iškėlusi tikslą iki 2020 metų siekti kiekvienais metais po 1,5 proc. didinti energijos vartojimo efektyvumą.