Tokią išvadą galima daryti iš antradienį Rumunijos nacionalinio statistikos instituto paskelbtų duomenų apie vidutinio darbo užmokesčio pokyčius.
2018 metų sausį vidutinis mėnesinis rumunų atlyginimas „į rankas“ sudarė 2484 lėjas (533 eurus). Lyginant su praėjusių metų gruodžiu, tai yra 5,5 proc. mažiau, tačiau lyginant su lapkričiu – beveik 1 proc. daugiau.
Kaip pastebima statistikos instituto pranešime, gruodį atlyginimai būna didesni dėl metinių priedų ir taip vadinamų „tryliktųjų atlyginimų“. Į šį sezoniškumą būtina atkreipti dėmesį vertinant bendrą atlyginimų tendenciją.
DELFI jau rašė, kad nuo šių metų pradžios Rumunijoje dauguma darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokų (pensijos ir sveikatos draudimo) buvo sujungtos į vieną darbuotojo įmoką, kuriai nustatytas 35 proc. tarifas.
Iki 2018 metų šalyje darbuotojo socialinio draudimo įmokų tarifas buvo 16,5 proc., o darbdavio – 22,75 proc. Jos buvo mokamos nuo atlyginimo „ant popieriaus“.
Nuo šių metų pradžios darbdaviui liko minimali 2,25 proc. nedarbo, ligos ir nelaimingų atsitikimų socialinio draudimo įmokų tarifo dalis. Gyventojų pajamų mokesčio tarifas Rumunijoje sumažintas nuo 16 iki 10 proc.
Baiminosi dėl darbdavių sukčiavimo
Įgyvendinti panašią mokesčių nuo atlyginimo pertvarką praėjusių Seimo rinkimų kampanijos metu žadėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. To tikėtasi iš Finansų ministerijos pernai planuotos mokesčių reformos, bet, pristačius jos gaires, paaiškėjo, kad planų atsisakyta.
Premjeras Saulius Skvernelis aiškino, kad nesiryžta rizikuoti, nes ne visi darbdaviai užtikrintų tą pačią algą.
Tokių pačių baimių buvo ir Rumunijoje. Pavyzdžiui, vasarį, dar iki oficialios statistikos paskelbimo, Rumunijos darbo ministrė Lia Olguta Vasilescu teigė, kad jei kurie nors privataus sektoriaus darbuotojai sausį gavo mažesnius atlyginimus – tai savo pelną pasididinti siekusių darbdavių kaltė.
„Pasikartosiu, kad socialinio draudimo įmokų sujungimas neturėtų turėti jokios įtakos darbuotojų „į rankas“ gaunamiems atlyginimams, nes darbdavių išlaidos joms yra tokios pat, kokios buvo pernai. Jie kurie nors darbuotojai gavo mažesnius atlyginimus, tai reiškia, kad jų darbdaviai norėjo pasididinti pelnus, todėl pavogė iš savo darbuotojų“, – ją cituoja leidinys „Romania Insider“.
Kol kas neatmetama, kad darbuotojo ir darbdavio „Sodros“ įmokų sujungimas šiemet gali būti įgyvendintas ir Lietuvoje. Tokio pasiūlymo kai kurie ekonomistai tikisi iš finansų ministro vadovaujamos darbo grupės.
S. Skvernelis anksčiau yra sakęs, kad dėl tolesnės mokesčių reformos Vyriausybė apsispręs per kovą.
Baimę panaikintų įstatymas
„Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio naujausia Rumunijos atlyginimų statistika nenustebino.
„Trumpuoju laikotarpiu, jei nepadaroma jokių klaidų, poveikio atlyginimams neturėtų būti apskritai. Iš esmės pasikeičia tik tai, kas moka mokesčius, kas perveda į biudžetą – darbdavys ar darbuotojas“, – sakė jis.
Pašnekovas nepagrįsta vadino baimę, kad darbdaviai galėtų piktnaudžiauti jungimu ir pasinaudoti reforma sumažindami darbo užmokestį.
„Ypač prie tokių aplinkybių, kai darbuotojų trūksta ir yra padidėjusi darbuotojų derybinė galia. Daugelyje sektorių, daugelyje įmonių darbuotojai gali reikalauti didesnio darbo užmokesčio. Tokią baimę apskritai reikėtų panaikinti. Padaryti, kad tai būtų nelegalus veiksmas, prieštaraujantis įstatymams ir bet kuris darbuotojas, pamatęs, kad pasinaudojant ta reforma, bandoma jam sumažinti darbo užmokestį, galėtų kreiptis į teisėsaugos institucijas“, – aiškino N. Mačiulis.
Ekonomistas dėstė, kad sujungimo nauda pasimatys tik ilguoju laikotarpiu – mokesčių sistema taps skaidresnė, darbuotojams bus aiškiau, kokius ir kiek mokesčių jie sumoka.
„Gali atsirasti paskatos mažesniam mokesčių vengimui. Vis tik, nereikėtų galvoti, kad tai tokia reforma, kuri galėtų iš esmės pakeisti atlyginimų augimo tendencijas, gyventojų perkamąją galią. Tai labiau mokesčių sistemą supaprastinanti ir biurokratinę naštą mažinanti reforma“, – apibendrino jis.
Logiškas žingsnis
Ekonomistas Raimondas Kuodis taip pat sakė, kad teisingą ir sąžiningą atlyginimų perskaičiavimą turi užtikrinti įstatymas.
„Realiai šį dalyką reikėtų sutvarkyti visiems laikams. Reikia ne tik apjungti, bet ir paaiškinti, kaip tai susiję su asmeninėmis sąskaitomis „Sodroje“. Čia yra priemonių kompleksas ir tai turi būti vykdoma nuosekliai. Tiesa, kol kas neaišku, ar tos darbo grupės pasiryš ką nors daryti“, – svarstė jis.
Rumunų sprendimą R. Kuodis vadino logišku žingsniu, kuris naikina „šizofreniją“ mokesčių sistemoje.
„Dabar lygtais darbdavys čia kažką moka, tačiau reikia teisinę logiką pakeisti į ekonominę. Juk nebūtinai tas, kam priskirta mokėti mokesčius, juos ir sumoka. Verslui irgi būtų aiškiau, ką jis moka. Kai vieni sako, kad sumoka milijardus mokesčių į biudžetą, bet įtraukia ir PVM, ir akcizą, kuriuos iš tiesų sumoka vartotojai“, – sakė jis.
R. Kuodis dar pridūrė, jog viešųjų finansų ekonomistai jau seniai pabrėžia, kad „Sodros“ įmokų išskyrimas į darbuotojo ir darbdavio dalis neturi jokios prasmės.
„Tik sukuria problemas su šešėliu tokiose šalyse kaip mūsų“, – sakė jis.
