Aludariams tendencijos išlieka nepalankios, tenka atleisti darbuotojus

Lietuvos alaus rinkai pernai smukus beveik dešimtadaliu, tendencijos aludariams ir toliau lieka nepalankios – rinka šiemet kris 7 proc., prognozuoja alaus gamybos grupės „Carlsberg“ valdoma šalies alaus rinkos lyderė bendrovė „Švyturys-Utenos alus“.

„Švyturio–Utenos alaus“ ir „Carlsberg Baltic“ vadovas Rolandas Viršilas teigia, kad per keletą pastarųjų metų alaus rinka pastebimai susitraukė.

„Tik 2014 metais šiek tiek rinka augo, bet iš esmės tendencija labai bloga bet kokiam gamintojui (...). Pernai rinka susitraukė apie 9,2 proc., panašiai traukėsi ir Estijoje, o Latvijoje išliko stabili. Jeigu žiūrėtume 2011–2017 metus, tai rinka (Lietuvoje – BNS) išvis susitraukė apie ketvirtadalį“, – pirmadienį spaudos konferencijoje sakė R. Viršilas.

Nealkoholinio alaus pardavimai šovė į aukštuma

Sausį Lietuvos alaus rinka, pasak įmonės, buvo 7,2 proc. mažesnė nei pernai, ir tai mažiausi mėnesio pardavimai per pastaruosius 20 metų. Nealkoholinio alaus pardavimai, atvirkščiai, padidėjo 66 proc., tačiau jis dar neužima reikšmingos rinkos dalies.

Pasak R. Viršilo, mažėjanti alaus rinka reiškia ir darbo vietų mažėjimą.

„Situacija bloga, nepadeda didinti darbo vietų, turime efektyvintis, mažinti ir darbuotojų (...) Jeigu alaus rinka traukiasi apie dešimt procentų, tai tiek turi trauktis ir tiekimo grandinė. Pernai „Švyturys–Utenos alus“ buvo priversti susimažinti 50 darbuotojų“, – sakė R. Viršilas.

Bendrovės teigimu, šiemet darbo vietų skaičius bei mokesčiai valstybei toliau mažės.

R. Viršilas tvirtino, kad valdžios įvestos priemonės, pavyzdžiui, pernai kovą padidinti alkoholio akcizai didina stipresnių gėrimų vartojimą.

„Nuo pernai kovo pakilo akcizai. Valstybė sakė, kad reikia surinkti daugiau pinigų ir sumažinti vartotojų. Kad pinigų surinko, neabejotina. (Duomenys rodo – BNS) vartotojai pervedinėjami į stiprų alkoholį“, – kalbėjo R. Viršilas.

Bendrovės teigimu, alaus rinką šiuo metu ypač keičia ribojimai ir akcizų politika, dėl kurių gyventojai vis daugiau alaus perka kaimyninėse valstybėse. Didelį poveikį alaus rinkai daro ir emigracija.

„Įstatymai, reklamos draudimai ir emigracija, kuri nemažėja“, – reziumavo R. Viršilas.

Lietuviško sidro Ganoje parduodama daugiau nei visoje Lietuvoje

Pernai „Švyturio-Utenos alaus“ pardavimo pajamos augo 8 proc. iki 153 mln. eurų. Pasak bendrovės, alkoholinių gėrimų Lietuvoje parduota mažiau, o įmonės rezultatus gerino ir nealkoholinio alaus, vandens pardavimas ir išaugęs eksportas – kitose šalyse „Švyturys-Utenos alus“ parduoda beveik 20 proc. visos produkcijos.

2017 metais įmonės eksportas augo 14 proc. iki 32 mln. litrų (2016 metais – 28 mln. litrų). Didžiausios eksporto rinkos buvo Jungtinė Karalystės, Airija, Rusija, Gana, Baltarusija. Šiuo metu „Švyturys-Utenos alus“ stiprina pozicijas Liuksemburge, Naujojoje Zelandijoje, Tanzanijoje, Libane.

Užsienyje didesnio populiarumo sulaukia ne lietuviškas alus, o sidras – vien Ganoje jo parduodama daugiau nei visoje Lietuvoje.

Nealkoholinio alaus pardavimai augo 54 proc., gaiviųjų gėrimų – 27 proc.