Kaip DELFI informavo VMI kontrolės departamento direktorė Eglė Ramanauskienė, 2017 metais inspekcija gavo 237 mokesčių mokėtojų prašymus pasirašyti susitarimą, taip pat susitarimų pasirašymo procesai vyko pagal 24 ankstesniais metais gautus prašymus, taigi iš viso procesai vyko pagal 261 prašymą.

„Pažymėtina, jog 2017 metais buvo gauta 30 proc. prašymų mažiau“, – pridūrė ji.

E. Ramanauskienė nurodė, kad 2017 metais apskaičiuota mokesčių, delspinigių ir baudų suma, dėl kurios buvo tartasi, sudarė 7,95 mln. eurų. Tuo metu mokesčių suma, dėl kurios pasirašyti susitarimai – 3,42 mln. eurų.

Panašus skirtumas buvo 2016 metais. Tartasi dėl 10,3 mln. eurų, o susitarta dėl 4,65 mln. eurų.

E. Ramanauskienė dar papasakojo, kad 2016 metais didžiausia mokesčių suma, dėl kurios buvo kreiptasi, siekė 5,6 mln. eurų, o 2017 metais – 5,1 mln. eurų. Mažiausios sumos atitinkamai siekė 188 eurų ir 392 eurus.

„Mokesčių administravimo įstatyme numatyta susitarimo procedūra galima tik tokiu atveju, kai nė viena iš šalių – nei mokesčių mokėtojas, nei mokesčių administratorius – neturi pakankamai įrodymų savo apskaičiavimams pagrįsti.

Tai nėra jokios nuolaidos, lengvatos ir panašiai – tai yra įprastas (egzistuojantis beveik visose teisės šakose), teisės aktuose įtvirtintas efektyvus būdas operatyviai be didelių valstybės išlaidų ne teismo keliu susitarti dėl mokėtinų mokesčių ir su jais susijusių sumų, t.y. taikiai susitarti“, – aiškino VMI kontrolės departamento direktorė.

Valstybės įmonė

Ji dar sakė, kad susitarimo procedūros galimos po atliktų kontrolės procedūrų (minėtas susitarimas gali būti pasirašytas mokestinio tyrimo ar mokestinio patikrinimo metu, taip pat visų mokestinių ginčų nagrinėjimo etapų metu), kai priskaičiuojami nesumokėti mokesčiai ir susijusios sumos.

„Mokestinio susitarimo esmė yra susitarti dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio, ir taip užbaigti mokestinį ginčą, dėl kurio mokesčių mokėtojas praranda teisę ginčyti mokesčio apskaičiavimo teisingumą, o mokesčių administratorius – apskaičiuoti didesnę sumą nei nurodyta susitarime.

Kaip minėta, toks susitarimas galimas tik tuo atveju, kai nė viena iš šalių – nei mokesčių mokėtojas, nei mokesčių administratorius – neturi pakankamai įrodymų savo apskaičiavimams pagrįsti“, – pasakojo ji.

E. Ramanauskienė dėstė, kad priimant sprendimą turi būti vertinamas įrodymų apskaičiavimams pagrįsti pakankamumas, atsižvelgiant į mokestinių ginčų praktiką analogiškais klausimais.

„Derybų rezultatas (suma) pasiekiamas atsižvelgiant į turimų įrodymų nepakankamumą. Kiekviena šalis turi diskrecijos teisę spręsti įrodymų pakankamumo klausimą. Derybų metu turi būti siekiama vienodo nustatytų faktų, kurie turi mokestinių pasekmių ir įtakos mokesčių bei su jais susijusių sumų dydžiui, vertinimo ir tik tada pereinama prie konkrečių mokesčio ir su juo susijusių sumų.

VMI negali detaliai konkretizuoti pasirašytų susitarimų su mokesčių mokėtojais, tačiau norėtų akcentuoti, kad visi susitarimai sudaromi laikantis griežto reglamentavimo ir teismų praktikos. VMI nedaro jokių nuolaidų nei vienam mokėtojui: jokių susitarimų nesudaroma, jei administratorius turi pakankami įrodymų, pagrindžiančių, kad gyventojas ar įmonė nesumokėjo tam tikros jam priklausančios sumokėti dalies mokesčių ir su jais susijusių sumų“, – kalbėjo E. Ramanauskienė.

Normali praktika

Konsultacijų bendrovės „Ernst & Young Baltic" partneris Kęstutis Lisauskas DELFI sakė, kad tai, jog su VMI susitarę asmenys galiausiai susimoka perpus mažiau, nei iš pradžių jiems buvo apskaičiuota, yra visiškai normalu.

„Apskritai inicijuoti susitarimo procedūrą galima tik tam tikromis sąlygomis. Tarp jų – kai nei viena šalis neturi vienareikšmių, nepaneigiamų argumentų dėl ginčijamo klausimo. Natūralu, kad kai nei viena, nei kita pusė neturi šimtaprocentinio argumento, jos derasi. Kaip ir turguje derybos dažnai per vidurį pasibaigia“, – svarstė jis.

Pašnekovas sakė, kad ir jo asmeninė praktika yra parodžiusi, jog mokestiniai susitarimai yra normalus, sveikas dalykas.

„Priešingu atveju, užsitęstų kelis metus procesas. Žinoma, kažkuri šalis pralaimėtų, bet būtų patirti labai dideli kaštai. Daugelis civilizuotų šalių tokį instrumentą turi, tai yra šiuolaikiškas dalykas“, – sakė jis.

Kęstutis Lisauskas

K. Lisauskas teigė, kad susitarti naudinga ir iš valstybės perspektyvos, nes „pinigai ateina čia ir dabar“.

„Jie sumokami geranoriškai, o neišslapstomi. Ne paslaptis, kad iš visų priskaičiuotų pinigų ir netgi laimėtų mokestinių ginčų, galutinis išieškojimas yra labai apgailėtinas iš tikrųjų.

Negana to, dar yra pinigų vertė laike – valstybei geriau gauti pinigus šiandien, o ne po 5 metų. Arba galbūt apskritai nieko negauti, jei pralaimės ginčą. Arba nieko negauti, jei mokesčių mokėtojas viską išslapstys per tą laiką“, – sakė mokesčių ekspertas.

Susitaria per kelis mėnesius

Advokatų kontoros „PricewaterhouseCoopers Legal Bukauskas ir Partneriai“ mokestinių ginčų ir bylinėjimosi praktikos vadovas Herkus Gabartas taip pat teigiamai atsiliepė apie mokestinius susitarimus.

„Taip taupomi ir VMI resursai“, – sakė jis.

Verslininkams su mokesčių inspekcija susitarti padedantis teisininkas pasakojo, kad jo klientų ratas labai platus. Vis dėlto, jis pastebėjo, kad stambesnės įmonės kreipiasi dažniau, nei smulkūs verslininkai.

„Susitarimas naudojamas, kai VMI mato, jog neturi labai stiprių argumentų. Arba mokesčių mokėtojas mato, kad nėra iki galo viską teisingai padaręs.

Bendrai, tai bet koks klientas gali būti. Kam priskaičiuoja mokesčius, tas gali tartis dėl taikaus susitarimo, bet mokesčių administratorius sutinka eiti į tokį susitarimą tik tada, kai mato, jog jo pozicija yra silpna“, – kalbėjo H. Gabartas.

Jis dar papasakojo, kad susitarimas paprastai pasiekiamas per 2–4 mėnesius, o tai yra kur kas trumpiau, nei užtrunka teismo procesai.

„Tęsiant ginčą iki galo, jis brangsta tiek dėl laiko, tiek dėl atstovavimo paslaugų, konsultacijų. Mokesčių mokėtojui kartais netgi geriau šiek tiek daugiau susimokėti, bet anksčiau tai padaryti.

Dar labai svarbus – reputacijos aspektas. Susitarus iš anksto tartis, uždarius byla, tas atvejis nėra viešai eskaluojamas. Tuo metu, kai byla ateina iki teismo, anksčiau ar vėliau pasirodo viešumoje. Niekam nėra malonu būti siejamam su mokesčių taisyklių pažeidimais, mokesčių vengimu. Tai irgi nepaskutinis aspektas“, – pasakojo pašnekovas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (72)