Ramiojo vandenyno partnerystės sutartį Amerikos prezidentas Donaldas Trumpas pernai numarino iš jos pasitraukdamas. Tokį susitarimą pasirašiusioms šalims būtų tekę 40 proc. pasaulio ekonomikos ir beveik ketvirtadienį pasaulinės prekybos.
Tačiau nauja susitarimo versija, pavadina Visapuse ir progresyvia Ramiojo vandenyno partnerystės sutartimi, yra didelis pasiekimas, siunčiantis žinią apie atvirumą, teigia šios sutarties šalininkai prieš pasirašymo ceremoniją Santjage, Čilėje.
Sutartį pasirašys Australija, Brunėjus, Kanada, Čilė, Japonija, Malaizija, Meksika, Naujoji Zelandija, Peru, Singapūras ir Vietnamas. Šioms šalims tenka 13,5 proc. pasaulinio BVP. Jos sudaro 500 mln. vartotojų rinką, kuri savo dydžiu lenkia Europos Sąjungos bendrąją rinką.
„Nors kai kuriems produktams bus taikomi mokesčiai, o taip pat egzistuoja prekybinio karo grėsmė, mes norime pasiųsti atvirumo signalą, – sakė Čilės užsienio reikalų ministras Heraldo Munozas. – Tai yra svarbiausia laisvosios prekybos sutartis ir pati tiksliausia, kokia iki šiol buvo pasirašyta pasaulyje.“
Simboliška, kad sutartis bus pasirašyta tą pačią savaitę, kai Amerikos prezidentas D. Trumpas grasina sukelti prekybinį karą įvesdamas importo muitus plienui ir aliuminiui.
Ankstesnio JAV prezidento Baracko Obamos administracija rėmė Ramiojo vandenyno laisvosios prekybos sutartį, kaip atsvarą augančiai Kinijos prekybinei galiai.
Naujoji sutartis įsigalios per 60 dienų nuo tada, kai ją ratifikuos bent šešios iš vienuolikos šalių.