„Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas teigia, kad „Mego“ atėjimas į Lietuvos mažmeninės prekybos rinką gali šiek tiek padidinti konkurenciją, bet poveikio kainoms veikiausiai nepadarys.
„Kad ateina Latvijos žaidėjas, tai yra gerai, tos konkurencijos bus dar šiek tiek daugiau. Ar galime tikėtis poveikio kainoms? Aš labai abejočiau, nes ateinant Vokietijos „Lidl“ (2016 metų birželį – BNS) buvo daug lūkesčių, kad kainos kris, nes ateina pigesnio segmento žaidėjas, tačiau iš esmės kažkokio esminio poveikio kainoms nepamatėm“, – sakė R. Grajauskas.
Anot jo, šiandien konkurencija šalies mažmeninės prekybos rinkoje yra pakankama.
„Tas modelis, kai veikia 4-5 žaidėjai, yra pats optimaliausias, žvelgiant iš vartotojų pusės, nes tai nėra per didelė rinkos koncentracija ir tuo pačiu rinka nėra per daug išskaidyta. Mažmeninės prekybos rinka pas mus veikia pakankamai efektyviai, konkurencijos yra pakankamai ir tą parodė „Lidl“ atėjimas, nes situacija iš esmės nepasikeitė“, – sakė ekonomistas.
Mažmeninės prekybos ekspertas Justas Gavėnas abejoja, ar „Mego“ pavyks įsitvirtinti Lietuvoje.
„Atvirai, nelabai tikiu naujo prekybininko sėkme: visų pirma, parduotuvių skaičius labai mažas, koncentracija nedidelė, konkurencija sektoriuje milžiniška – nelabai juos įsivaizduoju gyvybingus (...) Latvių atėjimas visiškai jokio poveikio (pirkėjams – BNS) nepadarys“, – sakė J. Gavėnas.
Pasak jo, mažmeninėje prekyboje reikalingas „mastas, galia, didelis skaičius prekybos taškų“, plėstis Lietuvoje galimybės labai ribotos, be to, „Mego“ esą tektų „nuo nulio“ kurti žinomumą Lietuvoje, kur jau aktyviai komunikuoja kiti prekybos tinklai.
R. Grajausko nuomone, daugiau įtakos kainoms šalies rinkoje padarytų, tarkime, Lenkijos tinklo atėjimas.
„Taip pat bus ir dabar, juo labiau, kad ateina žaidėjas iš Latvijos, kuri yra panaši kaip Lietuvos rinka. Jei turėtume žaidėją iš Lenkijos, tada gal turėtume didesnį poveikį kainoms, nes daugiau produktų būtų tiekiama iš Lenkijos, kur jie yra pigesni. Bet kartu iš prekybininkų girdime, kad yra ne kartą mėginta siūlyti daugiau lenkiškų produktų, bet Lietuvos pirkėjas yra išrankus ir teikia pirmenybę lietuviškiems produktams“, – pridūrė R. Grajauskas.
J. Gavėnas teigė palankiai vertinantis „Iki“ ir „Rimi“ tinklų susijungimo sandorį – būtent jis galėtų mažinti kainas pirkėjams.
„Susijungus „Rimi“ ir „Iki“ gali teoriškai sumažėti kainos ar mažų mažiausiai išlikti to paties lygmens, nes tinklas turės Baltijos šalyse didesnę derybinę galią prieš savo tiekėjus, galės prekes užpirkinėti pigiau (...) Išsigrynins prekinis ženklas, liks kažkuris vienas, bent jau puse lūpų apie tai kalbama. Ir bus didesnė derybinė galia. Manau, kad konkurencija nenukentės, o tiekėjai turės pasispausti“, – argumentavo J. Gavėnas.
Trečiadienį „Rimi“ tinklą Lietuvoje valdanti Švedijos „ICA Gruppen“ pranešė, kad „Rimi Lietuva“ ir „Palink“ pasirašė 17-os parduotuvių pardavimo sutartis, tačiau jos įsigalios, kai pirkėjus patvirtins Konkurencijos taryba.
Švedijos įmonės atstovas Olas Fernvallas BNS sakė, kad įmonė kol kas nekomentuoja, su kuo pasirašė susitarimą – anot jo, yra daugiau nei vienas pirkėjas.
BNS šaltinių teigimu, susitarimas pasiektas su Latvijos prekybos tinklą „Mego“ valdančia bendrove „Lenoka“.
Pernai spalį Lietuvos konkurencijos taryba leido „Rimi Lietuvai“ įsigyti 100 proc. „Palink“ akcijų su sąlyga, kad kitiems prekybininkams bus perleista 17 parduotuvių (5 „Rimi“ ir 12 „Iki“) Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Panevėžio apskrityse.