„Išeini iš valstybės įmonės kaip „išprievartautas“ – priverčia laukti kone valandą, pareikalauja neadekvačios sumos, kuriai alternatyvos nėra. Kiek dar tokių valstybių valstybėje yra mūsų valstybėje?“, – rašė jis.
Pasijuto it sovietmečiu
Registrų centre apsilankęs Paulius iškart susidūrė su problemomis. Tikėjęsis greit apsisukti, suprato, kad įstrigo ilgam, teko atidėti kitus planus.
„Ateini įsiregistruoti sklypo nuosavybę, randi iš pirmo žvilgsnio modernų Registrų centrą. Kaip vėliau paaiškėja, išoriškai modernų, o viduje pilną sovietmečio ir naujųjų laikų išsigimimų.
Paspaudi mygtuką, gauni bilietėlį ir lauki. Lauki 30 minučių, lauki 40 minučių. Imi visur kitur vėluoti. Tada imi ieškoti teisybės. Informacijoje klausi, ar normalu tiek laukti, atsako: „Taip, normalu“ ir šypsosi.
Vėliau paaiškina, kad visi tiek laukia, vadovybė problemą žino, nieko negalima padaryti. Tada eini į vadovybę. Prašymų priėmimo skyriaus vedėjos ir pavaduotojų kabinetai tamsūs ir užrakinti. Atsibodo, matyt, tokie priekaištaujantys“, – pasakoja jis.
Paulių nustebino ir nemalonus darbuotojų elgesys. „Sulauki savo eilės po 48 minučių. Aplink visi pikti, prie langelių kalba pakeltu balsu.
Tikėdamasis supratimo specialistės prie langelio klausiu: „Normalu tiek laukti?“ Išgirstu: „O jūs manote, kad mes čia bulves pardavinėjame? Taip, laukti yra normalu. Visi laukia“. Akimirkai grįžti į gūdų sovietmetį, kai stovi parduotuvėje, lauki eilėje, jautiesi kaltas dėl to ir dar susigūži aprėktas pardavėjos“, – apie nemalonią patirtį rašo jis.
Nustebino įkainiai
„Galiausia, po kokių 20 minučių darbuotoja pateikia sąskaitą, kurią pamačius netenki žado ir kurį laiko sėdi lyg apdujęs.
Kaip gali būti sklypo registracijos įkainis 56,22 euro? Servituto registravimas – 5,79 euro. Jei turi kelis sklypus, viskas dauginasi. Dar pripliusuotas mistinis fizinio asmens nuosavybės į sklypą įregistravimas – 16,16 euro.
Kiekvienas mygtuko paspaudimas įvertintas. Atskirai įkainotas įregistravimas, išregistravimas 2,9 euro, prašymo užpildymas – 0,29 euro. Už nuosavybės pažymėjimą – dar papildomai 1,45 euro. Finale sumoki kone 100 eurų už sklypą“, – teigia jis.
Paulius nesupranta, kodėl už tokias paslaugas „nuplešiama neadekvati suma“, o darbuotojos atsakymas: „Viskas dabar brangu – pažiūrėkite, kiek maistas parduotuvėje kainuoja“, – jį dar labiau suglumino.
E. paštu – greičiau
DELFI kreipusis į Registrų centrą, atstovė spaudai Kristina Petrošienė visų pirma apgailestavo, kad klientų aptarnavimo padalinyje ilgai teko laukti eilėje.
„Deja, eilės aptarnavimo padaliniuose gali susidaryti dėl didelio klientų srauto, ypač pietų pertraukos metu, kai nemaža dalis žmonių tvarko reikalus laisvu nuo darbo metu.
Informuoju, kad tokių nepatogumų galima išvengti – klientams yra sudaryta galimybė pateikti prašymus paštu arba elektroniniu paštu. Tiesa, elektroniniu paštu teikiamą prašymą asmuo turi pasirašyti saugiu elektroniniu parašu, patvirtintu kvalifikuotu sertifikatu“, – siūlo ji.
K. Petrošienė atkreipia dėmesį, kad visi įkainiai, taikomi Registrų centre, yra nustatyti 2014 m. Vyriausybės nutarimu, todėl pats Registrų centras gali taikyti tik šiame dokumente nustatytus įkainius.
„Kita vertus, pagal laiške paminėtą sumą už sklypo registravimą (virš 56 eurų), galima spėti, kad buvo nemaža registruojamo sklypo vidutinė vertė, todėl ir registravimo įkainis, priklausantis nuo turto vertės, yra virš 56 eurų“, – paaiškino ji.
Kiek reikia mokėti
K. Petrošienė informavo, kad darbus užsakant ne skubos tvarka, visais atvejais yra taikomi tam tikri fiksuoti dydžiai.
Pavyzdžiui, už nekilnojamojo daikto, šiuo atveju – žemės sklypo, įregistravimą Nekilnojamojo turto registre – 2,90 Eur, o už daiktinės teisės, t. y. servituto įregistravimą – 5,79 euro.
Įkainis už daiktinės teisės, nuosavybės įregistravimą yra skaičiuojamas pagal aktualią žemės sklypo vidutinę rinkos vertę.
Jeigu prašymas paduodamas Registrų centro teritoriniame klientų aptarnavimo padalinyje, skyriaus darbuotojas kompiuteryje užpildo ir suformuoja Centrinio registratoriaus parengtą ir patvirtintą prašymo formą. Tokia paslauga išties kainuoja 0,29 euro.
Norint, kad darbai būtų atlikti skubos tvarka, teks mokėti daugiau.
Jei norima įregistruoti ar išregistruoti nekilnojamą daiktą, daiktines teises į jį ar pan. per vieną dieną, paslaugos kainuos dvigubai brangiau, jei per 2 darbo dienas – 50 proc. daugiau, o jei per tris – 30 proc. daugiau, nei jos kainuoja įprastai.
„Taip pat svarbu suprasti, kad Registrų centras yra valstybės įmonė, kuri nėra finansuojama iš valstybės biudžeto, išskyrus masinio NT vertinimo darbus ir e. sveikatos sistemos palaikymą, tad išsilaiko ir vystosi iš pajamų, kurias gauna iš klientų už jiems suteikiamas paslaugas“, – pažymėjo K. Petrošienė.
