Ketvirtadienį Vilniuje pristatyta EBPO parengta Lietuvos darbo rinkos, socialinės ir migracijos politikos peržiūros ataskaita.

Jos santraukoje pažymima, kad nepaisant spartaus ūkio augimo po 2009 metų pasaulinės finansų krizės, šalį kamuoja gilios struktūrinės problemos. Pirmiausia, tai – demografiniai iššūkiai, daugiausiai susiję su pastovia emigracija, lemiama žemų atlyginimų ir prastų darbo sąlygų.

Pajamų nelygybė – dar viena EBPO įvardinta didžioji Lietuvos problema. Pažymima, jog mažiausių pajamų namų ūkiai pastaruoju atsigavimu pasinaudojo nestipriai.

Dokumente taip pat kalbama apie 2017 metais įsigaliojusį naująjį Darbo kodeksą, reformuotas nedarbo draudimo, įdarbinimo ir pensijų sistemas, kurios turėtų padidinti darbo rinkos lankstumą, užtikrintų pajamas. Vis dėlto, kaip pažymi EBPO ataskaitos autoriai, šioms sritims skiriami resursai išlieka riboti.

„Darbuotojų įgūdžių tobulinimui, produktyvumo augimui, atlyginimų didėjimui, paskatų emigruoti ir pajamų nelygybės mažinimui reikia ilgalaikių politinių sprendimų“, – rašoma ataskaitoje.

EBPO Lietuvos politikams rekomenduoja imtis šių darbų:

1. Stebėti, kaip darbo rinka keičiasi priėmus naująjį Darbo kodeksą, ypač darbo vietų kokybės ir darbo tarybų radimosi įmonėse bei jų įtakos profesinėms sąjungoms požiūriais. Priimti atitinkamas pataisas, atsiradus neigiamoms pasekmėms.

2. Tobulinti darbo teisės įgyvendinimą didinant sankcijas ją pažeidusiems darbdaviams. Taip pat koreguoti Valstybinės darbo inspekcijos personalą, atsižvelgiant į naujame Darbo kodekse jai numatytas naujas funkcijas.

3. Stiprinti darbo ieškantiems asmenims teikiamą pagalbą didinant juos aptarnaujančių viešojo sektoriaus darbuotojų skaičių, skatinant dalyvavimą gerai parengtose mokymų programose.

4. Vystyti darbuotojų įgūdžius didinant paramą praktikai ir teikiant finansinę paramą darbo vietoje mokymus atliekančioms įmonėms.

5. Gerinti socialinę apsaugą ilginant nedarbo išmokų mokėjimo trukmę, keliant piniginės socialinės paramos lygį ir didinant mokestines subsidijas valstybinei pensijų sistemai taip užtikrinant pensijų adekvatumą ir ribojant skurdo vyresniame amžiuje augimą.

6. Išplėsti į emigrantus nutaikytas politines priemones ir jas taikyti ne tik labiausiai kvalifikuotiems, bet ir vidutinio lygio kvalifikaciją turintiems darbuotojams. Didinti programai „Globali Lietuva“ skiriamus resursus, ypač grįžtantiems darbuotojams skirtas ekonomines paskatas.

7. Svarstyti apie mokestinių pajamų didinimą keičiant mokesčių struktūrą ir įvedant didesnį progresyvumą gyventojų pajamų mokesčio sistemoje. Taip pat didinant turto, kapitalo prieaugio ir aplinkosaugos mokesčius, o surinktas lėšas naudoti socialinėms išlaidoms, kelti perskirstymą per biudžetą.

Lietuva tikisi šiemet būti pakviesta įstoti į turtingųjų klubu vadinamą EBPO. Organizacijos nare nuo 2010 metų yra Estija, nuo 2016-ųjų – Latvija. Lenkija į EBPO įstojo dar 1996 metais, o iš viso klubas vienija 35 pasaulio valstybes.

Būdama EBPO nare Lietuva galės naudotis naujausiais organizacijos tyrimais ir taikyti gerąją jos šalių narių patirtį, gerindama valstybės valdymo kokybę. EBPO periodiškai ir įvairiais pjūviais atlieka kiekvienos šalies narės ekonomikos analizę bei teikia konkrečias rekomendacijas, padedančias gerinti ekonomikos valdymo efektyvumą.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (375)