DELFI TV laidoje „Gyvai“ dalyvavęs profesorius paaiškino, kad bendrąja prasme, dirbtinis intelektas, tai – žmogaus protinio darbo pakeitimas kompiuteriniu.

„Žmonija pirmiausia stengėsi palengvinti fizinį darbą, paskui mechaninį darbą (prie konvejerių ir t.t.), o kitas žingsnis yra protinio darbo palengvinimas, – dėstė jis. – Vienas įspūdingas pavyzdys – mano draugas rašė knygą apie gydytojų klaidas. Tam, kad geriau parašytų, jis nusipirko kompaktinį diską, kur aprašyta 15 tūkst. ligų diagnozė. Gydytojas su ta sistema dirba daug tiksliau, daro tikslesnes diagnozes.“

Š. Raudys toliau pasakojo, kad su to algoritmo, kurį galima vadinti dirbtiniu intelektu, pagalba ligos simptomus gali suvesti ir seselė.

„Tačiau tikras intelektas yra kitoks, juk žmogus nuolat mokosi, pasaulis kinta. Tai yra kitos kartos dirbtinis intelektas, kuris mokosi. Pavyzdžiui, turėjau reikalų su lėktuvų atpažinimu – galima pasakyti iš jo radiolokacinio atspindžio, ar jis pakrautas, koks jo modelis. Lėktuvo ūžesys paverčiamas signalu ir tada lyginamas su daug kitų signalų, iš kurių galima atskirti koks tai lėktuvas. Dar toliau dirbtinis intelektas pradės kurti save, formuluos uždavinius ir juos spręs“, – pasakojo jis.

Jau naudojame kasdien

T. Krilavičius pastebėjo, kad dauguma žmonių šiandien jau naudojasi dirbtiniu intelektu.

„Tai – bet kas, kas turi išmanųjį telefoną. Pavyzdžiui, bet kuri užklausa paieškos sistemoje „Google“ – ten naudojamas dirbtinis intelektas. Jis analizuoja užklausos tekstą, ieško atitinkamos informacijos.

Visi, kas naudojasi didesnėmis ir rimtesnėmis elektroninėmis parduotuvėmis, pavyzdžiui, „Amazon“, tai ten, kur rekomenduojami kažkokie pirkiniai, naudojamas dirbtinis intelektas.

Tas, kas žaidžia kompiuterinius žaidimus su veikėjais, jie irgi mokosi, kaip prieš tave kovoti. Kas žaidžia šachmatais arba bet kokį kitą tokio lygio žaidimą, irgi dažniausiai žaidžia prieš dirbtinį intelektą“, – vardijo jis.

Pašnekovo teigimu, pastaruoju metu spartus progresas pastebimas vaizdo analizės srityje.

„Per pastaruosius 5 metus tam tikri sprendimai ir rezultatai, kompiuterių pagreitėjimas leido panaudoti metodikas, kurias ir profesorius Š. Raudys buvo siūlęs prieš kokius 30 metų. Šiandien pradėjo užtekti skaičiavimo resursų ir tai jau naudojama išmaniuosiuose automobiliuose. Prieš 15 metų nebuvo aišku, kiek gerai tai veiks, o dabar jau pakankamai gerai veikia“, – DELFI TV eteryje dėstė T. Krilavičius.

Jis pridūrė, kad vaizdo analizė naudojama išmaniuosiuose automobiliuose, medicinoje ir kitur.

Š. Raudys teigė, kad prieš 30 metų kurdamas savo teorijas tikėjosi, jog dirbtinis intelektas vystysis taip sparčiai.

„Jau tuo metu žinojau, kad kasmet padvigubėja skaičiavimo greitis, kaina krenta. Dabar daug šnekama apie kvantinius kompiuterius, jei bus pasiektas toks lygis, tai jie pagreitės tūkstančiais kartų“, – sakė jis.

Įspėja apie grėsmes

Neseniai paviešintoje „Malicious Use of Artificial Intelligence“ (angl. Žalingo dirbtinio intelekto naudojimo) ataskaitoje teigiama, kad dirbtinis intelektas gali būti panaudotas kibernetiniams nusikaltimams: automatizuotiems įsilaužimams, netikrų naujienų skleidimui, bepiločių orlaivių atakoms ir t.t.

T. Krilavičius apibendrino, kad, kaip ir bet kuri technologija, dirbtinis intelektas gali būti panaudojamas įvairiai.

„Gali paimti plaktuką, įkalti vinį, gali per galvą kam nors užvožti. Taip ir su dirbtiniu intelektu – taikymai labai platūs ir viskas priklauso nuo žmogaus“, – sakė jis.

Prieš kurį laiką nuskambėjo Rusijos prezidento Vladimiro Putino frazė, kad ta valstybė, kuri pirmaus dirbtinio intelekto kūrimo darbuose, dominuos ir pasaulinėje politinėje arenoje. Š. Raudys pastebėjo, kad dirbtinis intelektas yra ir karinė priemonė.

„Visus svetimus kompiuterius numuši ir viskas, valstybė sužlugusi. Kitas karas ne apkasuose bus, o internetinėje erdvėje pirmiausia. Tai, kas vyksta dabar, galima vadinti bandymais“, – sakė jis.

Profesorius taip pat pastebėjo, kad negalima pasakyti, kuri valstybė šiuo metu yra labiausiai pažengusi dirbtinio intelekto kūrimo darbuose.

„Dėl ko amerikiečiai bijo rusų? Kadangi jie nežino, ką jie padarė ir atvirkščiai. Amerikiečiai galėtų kortas atskleisti ir parodyti viską, kas vyksta Žemėje labai detaliai – kur yra tie įsibrovėliai į Ukrainą. Tokios technikos yra, bet jie nerodo. Tokie pasiekimai yra didžiausia karinė paslaptis“, – sakė jis.

Tomas Krilavičius

Ar taps sąmoningu?

T. Krilavičius teigė, kad kol kas nemato, kaip dirbtinis intelektas galėtų tapti sąmoningu.

„Taip, jis spręs žymiai sudėtingesnius uždavinius, bet kol kas visi metodai, kurie veikia, veikia su vienu konkrečiu uždaviniu. Pavyzdžiui, jei jis gerai žaidžia šachmatais, net ir žaisti šaškėmis jo taip lengvai neišmokysi. Realiai kursi naują sprendimą, o iki universalumo dar labai toli“, – sakė jis.

Š. Raudys taip pat abejojo, ar kompiuteriniai kada nors taps protingesni už žmones.

„Bet žiūrint į priekį – kompiuterių greičiai augs, jų bus daugiau ir pigesnių, tuomet negalima sakyti, kad nebus kuriamos tokios sistemos, kurios pačios galvoja, ką ir kaip daryti,“ – svarstė jis.

Profesorius sakė, kad kompiuterinės sistemos yra žmonių vaikai, jų produktas, o kiekvieni tėvai savo vaikais rūpinasi, nori, kad jiems sektųsi.

„Šiai dienai tai, ką dirbtinis intelektas atneša teigiamo, yra daugiau, nei atneša neigiamo. Viskas priklausys nuo to, kaip žmonės elgsis, kiek priims į savo gyvenimą“, – apibendrino T. Krilavičius.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (211)