Savaitgalį šiaurinę Lietuvos kaimynę supurčiusio skandalo centre – nuo 1992 metų Latvijos centriniame banke dirbantis ir nuo 2001 metų jam vadovaujantis I. Rimševičius.
Sekmadienį pranešta, kad latvių Korupcijos prevencijos biuro pareigūnai atliko kratas jo namuose ir banko biure, taip pat sulaikė ir tardė septynias valandas. Nors buvo raginamas atsistatydinti, antradienį I. Rimševičius pareiškė esąs nekaltas ir to nedarys. Be to, tvirtino sulaukęs grasinimų jį nužudyti.
Spaudos konferencijoje centrinio banko vadovas taip pat pakomentavo naujienų agentūros „Associated Press“ paskelbtą informaciją apie jo ryšius su Rusija.
Vienoje 2010 metų nuotraukoje I. Rimševičius (antras kairėje, su mėlynu megztiniu) užfiksuotas kartu su tuometiniu Rusijos informacinių technologijų tyrimų instituto vadovu D. Pilščikovu (trečias kairėje).
„Vėliau institutui pritaikytos Jungtinių Valstijų sankcijos. D. Pilščikovo vadovu tuo metu buvo Sergejus Čemezovas, ilgametis prezidento Vladimiro Putino draugas ir bendražygis“, – pažymi „Associated Press“.
I. Rimševičius teigė, kad žmonių nuotraukoje nepažįsta, o jo advokatas pridūrė, jog nuotrauka buvo suklastota. „Associated Press“ savo ruožtu nurodė, kad nuotrauka autentiška.
Atskirai, kyšio reikalavimu (per tarpininką Renarą Kokiną) I. Rimševičių apkaltino ir banko „Norvik“ pagrindinis akcininkas Gregorijus Guselnikovas.
„R. Kokinas pasisodino G. Guselnikovą prie stalo. Jis išsitraukė rašiklį ir ant popieriaus lapelio užrašė: „100 tūkst. per mėnesį“. R. Kokinas nevartojo žodžio „mokėjimas“. Jis bankininkui paaiškino, kad visi Latvijos bankai taip „bendradarbiauja“, – skelbė „Associated Press“.
I. Rimševičius žurnalistams Rygoje sakė, kad tai melas.
„Associated Press“ taip pat skelbė gavusi Rusijos pasienio tarnybos duomenis, kurie rodo, kad I. Rimševičius pastaraisiais metais reguliariai lankėsi Rusijoje. Agentūra pabrėžė, kad šių duomenų negali nepriklausomai patvirtinti.
„Nuo 2010 metų jis Rusijoje lankėsi mažiausiai aštuonis kartus, daugiausiai prieš Latvijai prisijungiant prie euro zonos bei prieš Vakarams įvedant sankcijas Rusijai dėl Krymo aneksijos. Vėlesni duomenys rodo, kad I. Rimševičius vyko į Rusiją per Baltarusiją“, – skelbė „Associated Press“.
Šia informacija socialiniame tinkle „Twitter“ nusistebėjo britų žurnalistas Edwardas Lucasas.
„Kodėl Rusija taip lengvai suteikė informaciją apie sienos kirtimą?“ – klausė jis.
Žurnalistas taip pat rašė, jog I. Rimševičių pažįsta nuo 1990 metų ir jam niekada nekilo abejonių dėl jo sąžiningumo, kvietė susilaikyti nuo vertinimų, kol teisėsauga nebaigė savo darbo.
Antradienio vakarą į I. Rimševičiaus istoriją sureagavo ir Latvijos gynybos ministerija, kurios teigimu, egzistuoja didelė tikimybė, kad prieš valstybę vykdoma informacinė ataka iš užsienio.
I. Rimševičiui mesti kaltinimai ypač rimti ir dėl to, kad jis dirba Europos centrinio banko valdyboje, turi prieigą prie rinkoms jautrios informacijos, o kaip aukštas Latvijos pareigūnas, gali susipažinti su konfidencialia NATO ir Europos Sąjungos informacija.
Tapo pažeidžiama dėl korupcijos
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas, informacinių karų ekspertas Nerijus Maliukevičius skeptiškai įvertino latvių ministerijos svarstymus apie prieš juos vykdomą informacinę ataką.
„Aišku, Vladimiras Putinas ir visas Kremlius trina rankomis, džiaugiasi situacija, bet tai nepakeičia išeitinės problemos. Tų sąlygų Kremlius nesukuria – korupcija ir pinigų plovimo schemos galiausiai išplaukia į paviršių“, – sakė jis.
Pašnekovas teigė matantis tik prisidengimą vadinamąja „Rusijos ranka“, kai iš tikro Latvijos valdantieji turėtų spręsti įsisenėjusias skaidrumo ir korupcijos problemas šalies bankų sistemoje.
„Latvija su savo bankininkystės tema ir politika jau daug metų Kremliaus oligarchų ir kitų politiškai susijusių veikėjų buvo padaryta pažeidžiama. Kalbu apie pinigų plovimo skandalus, dalyvavimą prekybos ginklais schemose. Rusijos strategija paremta silpnybių išnaudojimu“, – DELFI sakė N. Maliukevičius.
Siejamas su dešiniaisiais
Gynybos ministerija dar teigė I. Rimševičiaus istorija gali būti mėginama paveikti Latvijos vidaus politiką prieš rudenį numatytus parlamento rinkimus.
TSPMI dėstytojas Liutauras Gudžinskas komentavo, kad centrinio banko vadovą galima sieti su Latviją daug metų valdžiusia centro dešinės „Vienybės“ partija.
Vis dėlto, kuriai politinei jėgai šis skandalas naudos gali duoti daugiausiai, politologo teigimu, kol kas pasakyti sunku.
„Ateina naujos dešiniosios jėgos, kurios bando pateikti save kaip švarius. Yra konservatyvioji „Nacionalinio aljanso“ jėga, kuri labai aiškiai pasisako, kad šiuo atveju turėtų I. Rimševičius atsistatydinti. Sunku pasakyti, kad kuriai nors vienai politinei jėgai skandalas atneštų didelių dividendų“, – sakė L. Gudžinskas.
Šiuo metu didžiausia opozicinė partija Latvijoje yra kairioji „Santarvė“, paprastai siejama su rusakalbiais gyventojais.
„Santarvės“ jėga visada valdė tik Rygoje, o centriniu lygiu buvo izoliuojama ir blokuojama. Nors pastaruoju metu atsirado kalbų, kad galima su jais sudaryti koaliciją“, – sakė L. Gudžinskas.
Investuotojams – dviprasmiškas signalas
Komentuodama tai, kaip Latvijos skandalas atrodo investuotojų akyse, „Investuotojų forumo“ vadovė Rūta Skyrienė teigė, jog ji niekam naudos neprideda.
„Ši istorija tik dar kartą patvirtina, kad tokie santykiai galimi, kad kaimyninės šalies įtaka yra didžiulė. Mes suprantame, kad tai didžiulė įtaka Latvijoje, bet manau, kad tam tikrą negatyvumo šleifą ji užmeta visoms Baltijos šalims. Tada sako: matai, jie ten ir toliau daro, ką nori ir t.t.“ – svarstė ji.
Kita vertus, R. Skyrienės pastebėjimu, situacija Latvijoje buvo suvaldyta, o tai reiškia, kad atitinkamos struktūros veikia.
„Žinoma, negerai, tokie skandalai tikrai nepuošia. Iš kitos pusės – šalis tvarkosi. Beje, vieša paslaptis, kad Rusijos investuotojų įtaka bankiniam sektoriui Latvijoje buvo didelė. Tai turėjo kada nors išlįsti“, – apibendrino ji.
