2014 metais įvykusi Krymo aneksija, po to sekusios Vakarų sankcijos ir Rusijos atsakas maisto prekių embargu pakeitė Lietuvos eksporto sudėtį. Iš lietuviškos kilmės prekių 2013 metais daugiausia eksportuoti sūriai ir varškė, po jų sekė, priekabos ir puspriekabės, trečioje vietoje buvo galvijų mėsa.
2017 metais pirmoji vieta lietuviškų prekių eksporte teko sidrui, antroje ir toliau buvo priekabos, po jų sekė plokštės, lakštai ir plėvelės. Pieno produktų ir mėsos lietuviams vežti nebuvo galima.
Tačiau kaip yra pastebėjęs „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, iš karto po embargo pritaikymo eksportas į Rusiją krito beveik iki nulio, tačiau eksportas į Baltarusiją išaugo daugiau nei 10 kartų.
„Tikėtina, kad didelė dalis įvežtų lietuviškų pieno produktų Baltarusijoje suvartoti nebuvo“, – apibendrino jis.
Bendroje eksporto statistikoje 2013 metais pirmavo vynas, sūriai, varškė ir automobiliai. 2017 metais ir toliau daugiausiai buvo vežama vyno, tačiau antroji vieta atiteko gražinimosi arba makiažo priemonėms, o trečioji – maisto produktų gamyboje naudojamoms pramoninėms mašinoms.
2017 metais eksportas į Rusiją pasiekė 80,9 proc. 2013 metais buvusio lygio.
Apimtys auga, dalis mažėja
2013 metais Lietuvos eksportas į Rusiją siekė 4,87 mlrd. eurų ir sudarė 19,8 proc. viso šalies eksporto.
Nors 2014 metų rugpjūtį Rusija paskelbė embargą maisto produktams iš Europos Sąjungos šalių, bendros eksporto apimtys tais metais dar didėjo. Tačiau 2015 ir 2016 metais eksportas iš Lietuvos reikšmingai smuko.
2017 metais pastebėtas ženklus – net 29,3 proc. – atsigavimas. Pernai į Rusiją išvežta už 3,94 mlrd. eurų ir tai sudarė 14,9 proc. viso Lietuvos eksporto.
Per laikotarpį nuo 2013 iki 2017 metų bendras Lietuvos eksportas padidėjo 1,85 mlrd. eurų, iki 26,43 mlrd. eurų.
Prognozuoja plėtrą
„Versli Lietuva“ analitikai teigia, kad palankios pasaulinės ekonomikos tendencijos sudarys geras sąlygas tolimesnei eksporto plėtrai ir 2018 metais.
„Įvairios tarptautinės institucijos numato, kad pasaulinės ekonomikos augimas šiais metais bus sparčiausias nuo 2011 metų. Pagrindinėms Lietuvos eksporto partnerėms – ES ir Rusijai – taip pat prognozuojama palanki ekonomikos raida.
ES rinka turėtų augti 2,1–2,3 proc., o Rusijai prognozuojamas 1,6–2 proc. ekonomikos augimas. Į ES eksportuojama daugiau nei du trečdaliai Lietuvoje pagamintų ir eksportui skirtų prekių, o Rusija yra didžiausia rinka reeksportu užsiimančioms Lietuvos įmonėms“, – rašoma vasarį paskelbtoje apžvalgoje.
„Versli Lietuva“ vyriausiasis analitikas Vadimas Ivanovas DELFI aiškino, kad pernai stebėtas eksporto į Rusiją augimas daugiausiai susijęs su bendru ekonomikos atsigavimu šioje šalyje.
„Rusijos ekonomikos atsigavimą lemią augantis privatus vartojimas ir investicijos, tai importui imlūs paklausos komponentai, todėl 2017 metais stebėjome spartų reeksporto iš Lietuvos augimą į Rusiją.
2018 metais prognozuojamas tolimesnis vartojimo ir investicijų augimas. Šie du komponentai yra pagrindiniai veiksniai lemiantys reeksporto iš Lietuvos augimą į Rusiją pagal „Versli Lietuva“ naudojamą prekių reeksporto ekonometrinį modelį“, – sakė jis.
V. Ivanovas dar pastebėjo, kad lietuviškos kilmės prekių eksporto vertės augimui į Rusiją didžiausią įtaką darė mašinų ir transporto priemonių eksportas, kadangi po kelerius metus trukusios stagnacijos Rusijos pramonės įmonės pradėjo įrenginių ir transporto priemonių atnaujinimą.
„Visgi ar prekių eksporto apimtys pasieks 2014 metų lygį sunku pasakyti, tai lemia keletas veiksnių: vis dar galioja maisto ir žemės ūkio produktų embargas ir netgi jeigu jis būtų panaikintas, Lietuvos įmonėms užtruktų laiko susigrąžinti prarastas pozicijas (2013 metais draudžiamų produktų reeksportas iš Lietuvos į Rusiją sudarė apie 700 mln. eurų, o lietuviškos kilmės dar apie 230 mln. eurų)“ – sakė V. Ivanovas.
Analitikas teigė, kad Rusija vis daugiau prekių pasigamina pati, tačiau šį veiksnį labai sunku įvertinti.
„Ekonomikos atsigavimas nėra tvarus, kadangi ekonomika vis dar stipriai priklausoma nuo tendencijų naftos rinkoje, o esminės reformos nėra vykdomos“, – sakė V. Ivanovas.
Rizikinga rinka
To, kad Lietuvos eksportas grįš į 2013–2014 metų lygį nelabai tikėjosi ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslo instituto (TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas.
„Jeigu lygintume visą Lietuvos eksportą, natūralu, kad per tuos pastaruosius 3–4 metus buvo labai aiški orientacija nukreipti žemės ūkio produkciją, maisto produktus į kitas rinkas“, – sakė jis.
Politologas teigė, kad po to, kai Rusija įvedė embargą, suvokta, jog tai yra rizikinga rinka ir pernelyg daug koncentruotis ten būtų pavojinga bet kokiam verslui.
„Dėl to Rusija vertinama labiau kaip antraeilė rinka, o tai labai rimtas pokytis, vertinant su tuo, ką turėjome praėjusį dešimtmetį. Bendrai augant eksporto apimtims, aišku, kad kažkuriuo metu jos gali pasiekti 2014 metais buvusį lygį, tačiau tik dėl to, kad auga bendra eksporto apimtis“, – apibendrino T. Janeliūnas.
TSPMI profesorius dėstė, kad riziką Rusijoje lemia labai didelė politinių įvykių įtaka verslo aplinkai.
„Tai rodo, kad prastėjant politiniams santykiams tarp Rusijos ir Vakarų, gali įvykti kažkokių naujų pasikeitimų ir prekybos politikoje. Sankcijų įvedimas arba panaikinimas neišvengiamai susijęs su politine situacija. Šis lygmuo gali labai smarkiai pakeisti verslo sąlygas“, – svarstė jis.
T. Janeliūnas dėmesį taip pat atkreipė į bendrą tarptautinės ekonomikos situaciją, kuri irgi yra svarbi eksportuojantiems į Rusiją.
„Prie bendrų ekonominių sankcijų Rusija per pastaruosius metus prisitaikė, bet reikėtų žiūrėti į pokyčius valstybės biudžete – kaip jiems pavyksta reguliuoti bendrą ekonominę sistemą, kada reikia išgyventi kitokiomis sąlygomis.
Net ir kylant naftos kainoms, biudžeto pajamos yra pakankamai neoptimalios. Nuo to gali priklausyti politiniai sprendimai remti vieną ar kitą ūkio šaką. Tai verslui irgi gali turėti didelę įtaką“, – sakė jis.
