Tačiau darbuotojų ir darbdavių atstovai viliasi, kad žadamoje mokesčių reformoje atsispindės mažesni mokesčiai darbuotojams ir geresnės sąlygos verslui.
Vis dėlto iššūkiu Ministrų kabinetui taps ne tik mokesčių darbo apmokestinimui mažinimas, ar viešojo sektoriaus darbuotojų pajamų didinimas, bet ir viso viešojo sektoriaus pertvarka bei kova su šešėline ekonomika.
S. Skvernelis šią savaitę teigė, kad nebus siūloma didinti mokesčių, ką dalis ekspertų vertina skeptiškai, nes, norint didinti atlyginimus mokytojams ar medikams, turi augti ir biudžeto pajamos.
Pasak premjero, mokesčių reforma apims II pakopos pensijų kaupimo finansavimo schemos pokyčius, mokestinės naštos, taip pat ir darbo jėgos apmokestinimo mažinimą.
Būtent darbo apmokestinimą kaip didžiausią skaudulį išskiria Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas.
„Lietuvoje darbo užmokestis yra vienas iš mažesnių Europos Sąjungos, o apmokestinimas - vienas didžiausių. Atėjus naujai valdžiai girdėjome labai daug pažadų, nukreiptų į darbo jėgos apmokestinimo mažinimą. Praėjo daugiau nei metai, ir nematome net tai siūlančių projektų, daromi kosmetiniai pakeitimai“, - sakė A. Černiauskas.
Pasak jo, dabar darbo jėgos apmokestinimas viršija 50 proc., o pagal Europos praktiką jį galima būtų mažinti net perpus.
„Galbūt mažinti perpus Lietuvai būtų drastiška, bet sumažinti bent 15-20 procentinių punktų tikrai reikėtų. Išaugtų vartojimas, biudžetas pasipildytų per kitus mokesčius, ir valstybė dėl to visiškai nenukentėtų“, - sakė profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas.
A. Černiausko teigimu, sumažinus darbo jėgos apmokestinimą, būtų galima daryti spaudimą darbdaviams didinti atlyginimus.
Liepos mėnesį Trišalė taryba laukia Lietuvos banko išvadų, kokį poveikį ekonomikai, smulkiam verslui, darbo vietų kūrimai padarytų tai, jeigu minimalus darbo užmokestis būtų 500-600 eurų.
„Kai sulauksime išvadų, tada pratęsime diskusijas. Norėtume diskutuoti remdamiesi skaičiais, o ne emocijomis“, - kalbėjo A. Černiauskas.
Lietuvos darbdavių konfederacijos direktorius Danas Arlauskas mano, kad darbo užmokestį verslas galėtų didinti mainais į kaštų mažinimą.
„Svarbu, kad būtų laikomasi dviejų principų. Pirma, Nacionaliniame susitarime dėl šalies ekonominės ir socialinės pažangos esame užfiksavę, kad darant mokesčių reformą verslui neturi didėti mokestinė našta. Antra, mainais už darbo kaštų mažinimą įsipareigojame didinti atlyginimus darbuotojams. Jeigu valdžia kažkiek sumažins „Sodros“ mokestį, gyventojų pajamų mokestį, įmonės galėtų didinti atlyginimus, nes joms pačioms tai aktualu - darbuotojų trūksta“, - sakė D. Arlauskas.
Darbdavių konfederacijos direktorius palaiko siūlymą įvesti vadinamąsias „Sodros“ lubas, bet sako, kad jos suveiks tik jeigu bus skatinamos aukštosios technologijos ir eksporto lyderiai.
„Kitu atveju kažkas tik turės asmenines geresnes sąlygas, gaus didesnius atlyginimus“, - teigė D. Arlauskas.
Darbdaviai Vyriausybei taip pat pateikė siūlymą, kad įmonės galėtų formuoti profesines pensijas. Šios įmonių atidedamos lėšos būtų neapmokestintos.
„Tai stipriai sumažintų šešėlinę ekonomiką, nes visi bus suinteresuoti kaupti tą fondą. Mums nepatinka toji II pakopa, kai iš administravimo daug uždirba fondai, bet jų grąža per maža ir neaiški, be garantijos, kad tie fondai nebankrutuos ir nebus kaip JAV, kai dalis pensininkų liko be pajamų šaltinio“, - tikino darbdavių atstovas.
Tačiau ekspertai į galimą mokesčių reformą žvelgia skeptiškiau. „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigė, kad apskritai sunku tikėtis ko nors daugiau nei kosmetinių pataisymų. Jo nuomone, tikėtis esminės mokesčių reformos, keičiant tik mokesčius, sudėtinga, nes reikia optimizuoti visa viešąjį sektorių, kad mažėtų jo išlaikymo išlaidos.
„Tikrai labai sudėtinga iš esmės pakeisti mokesčių sistemą, keičiant tik mokesčius. Galima įsivaizduoti tokį pakeitimą, kad labai reikšmingai sumažiname gyventojų pajamų mokestį visiems dirbantiesiems, bet tas pajamas kompensuoti reikia automobilių mokesčiu. Galima pasiūlyti tokią idėją visuomenei, bet, manau, kad žmonės nepalaikytų idėjos, nes labai retai žiūri kompleksiškai į visą mokesčių sistemą“, - sakė N. Mačiulis.
Anot jo, taip pat reikėtų pripažinti, kad, siekiant didinti atlyginimus mokytojams, medikams ir kitiems viešojo sektoriaus darbuotojams, sunku tikėtis, kad mokesčiai neaugs.
„Tiesiog reikia pripažinti, kad jeigu mums prioritetas šiuo metu, kad viešojo sektoriaus darbuotojai gautų adekvačias pajamas, mes neturime prabangos mažinti mokesčius. Tik įgyvendinus struktūrines reformas, galima tikėtis iš esmės sumažinti mokestinę naštą“, - teigė ekonomistas.
Jo teigimu, greičiausiai Vyriausybė tiesiog pasiūlys sujungti darbdavio ir darbuotojo „Sodros“ įmokas, kas sistemą padarytų skaidresnę, bet esminių pokyčių neatneštų. Taip pat galima tikėtis nepamokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) augimo, tačiau tai taip pat nebūtų reikšmingas pokytis, nebent būtų priimtas sprendimas NPD taikyti didesnei visuomenės daliai - ne tik skurdžiausiems.
Ekonomistas taip pat kritikuoja II pensijų pakopos pertvarką, jeigu būtų nuspręsta gyventojus grąžinti į „Sodros“ sistemą, o privatus kaupimas būtų tik papildomomis lėšomis.
„Aš atkreipsiu dėmesį į tai, kad svarstoma stabdyti pervedimus iš darbuotojo darbo užmokesčio tuos 2 proc. į pensijų fondus ir palikti juos „Sodroje“. Sakoma, kad kaupimas nėra naikinamas, bet patys gyventojai gali kaupti ir patys mokėti, bet tai yra ne kas kita, kaip gyventojų pajamų mokesčių padidinimas 2 proc.“, - teigė N. Mačiulis.
Jis teigia, kad reikėtų vengti papildomo apmokestinimo kapitalui, nes tai būtų pajamų diskriminacija. O jeigu reikia didesnio biudžeto perskirstymo, galima svarstyti papildomą turto apmokestinimą.
Tačiau Vilniaus universiteto socialinės politikos profesorius Romas Lazutka kaip tik akcentuoja didesnį kapitalo apmokestinimą bei aukštesnius mokesčius turtingiausiems. Pasak jo, Lietuvoje egzistuoja didelė pajamų nelygybė ir tai reikia keisti.
„Lietuvoje mokesčiais surenkama viešojo sektoriaus finansavimui lėšų labai mažai. Lenkiame tik Bulgariją ir Rumuniją, o kitos šalys surenka daugiau. Nors pagal ekonominį išsivystymą mes lenkiame paminėtas šalis, dar Lenkiją, Vengriją, Kroatiją, mūsų BVP vienam gyventojui didesnis ir už Estijos. Tai pagal išsivystymo lygį mes surenkame mokesčių mažai - 30 proc. nuo BVP, kai estai ir lenkai surenka 35 proc., o ES vidurkis yra per 40 proc.“, - sakė R. Lazutka.
Pasak jo, problemų kelia ne tik, jo nuomone, nepakankamas progresyvumas ir turtingiausiųjų apmokestinimas, bet ir šešėlinė ekonomika. R. Lazutka teigia, kad nors pagal bendrus rodiklius pridėtinės vertės mokesčio (PVM) Lietuva surenka nemažai, tačiau šalyje šis tarifas yra aukštas ir turėtų būti surenkama daugiau.
„Pridėtinės vertės mokesčio mes renkame nemažai, panašiai kaip kitose šalyse dėl to, kad mūsų tarifai dideli, nėra lengvatų ir visgi surinkimą reikia gerinti“, - sakė R. Lazutka.
Tačiau jis kritiškai vertina galimybę pertvarkyti Lietuvos mokesčių sistemą, mat, pasak jo, „finansų ministras neturi vizijos“.
Pernai įgyvendinta mokesčių pertvarka, kaip pats S. Skvernelis teigė, buvo nukreipta į mažiausias pajamas gaunančius gyventojus. Tuomet NPD padidintas penktadaliu iki 380 eurų, tačiau panaikintas papildomas NPD už vaikus, o vietoj jo už vaiką nuspręsta mokėti po 30 eurų per mėnesį.
Taip pat iki 400 eurų nuo 380 eurų padidintas minimalus mėnesinis atlygis. Be to, pakeistas individualios veiklos apmokestinimas, kai iki 20 tūkst. eurų per metus pajamų gaunantys asmenys apmokestinami 5 proc. GPM tarifu, o daugiau nei 35 tūkst. eurų pajamos apmokestinamos 15 proc. tarifu.
