Antradienį Trišalės tarybos posėdyje pristatyti Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) duomenys apie 2017 metų liepos 1 dieną įsigaliojusio naujojo Darbo kodekso stebėseną.

Visų pirma, nuo 571 (2016 metų antrąjį pusmetį) iki 171 (2017 metų antrąjį pusmetį) sumažėjo reikalavimų pašalinti pažeidimus skaičius. Tai aiškinama tuo, kad darbdaviams reikėjo prisitaikyti prie naujo įstatymo, todėl VDI daugiau dėmesio skyrė konsultacijoms ir rekomendacijoms, o ne griežtai kontrolei.

Duomenys apie praėjusį pusmetį rodo, kad 234 300 arba 74 proc. visų atleidimų iš darbo buvo darbuotojo iniciatyva. Šiuo pagrindu (be svarbių priežasčių) atleidžiamiems darbuotojams išeitinė išmoka nepriklauso.

Darbdavio iniciatyva atleisti 5 proc. (16 068) darbuotojų, 13 proc. (41 804) atleisti pasibaigus terminui, 5 proc. (16 962) šalių susitarimų, dar 3 proc. (8 206) atleisti kitais pagrindais.

VDI duomenimis, antrąjį 2017 metų pusmetį sudarytos iš viso 308 452 darbo sutartys, iš kurių 76 279 buvo terminuotos.

Taip pat pažymėta, kad pernai ženkliai padaugėjo prašymų darbo ginčų komisijai – nuo 2 781 (2016 metų antrąjį pusmetį) iki 3 358 (2017 metų antrąjį pusmetį).

Pakilo per 11 pozicijų

Posėdyje Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) atstovai pristatė tai, kaip Lietuvos darbo lankstumo indeksas atrodo ekonomiškai išsivysčiusių šalių kontekste.

Kaip skelbta 2017 metų pabaigoje, Lietuva bendrame 41 Europos Sąjungos ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalies Darbo lankstumo indekse užima 27 vietą pagal duomenis, kurie remiasi dar senuoju Darbo kodeksu. Europos Sąjungos reitinge mūsų šaliai tenka 17-a vieta.

Perskaičiavus šį indeksą pagal liepą įsigaliojusias Darbo kodekso pataisas, Lietuva pakiltų iki 9 vietos tarp 28 ES narių ir į 16-ą vietą bendrame EBPO ir ES šalių reitinge.

LLRI analitikė Jurgita Čyžiūtė-Lazdauskienė pažymėjo, kad indeksas nėra visaapimantis, t.y. neįtraukia visų aspektų, kuriuos reguliuoja darbo įstatymai. Ji paaiškino, kad tai – paprastas keturių subindeksų vidurkis (iš viso 36 klausimai).

Darbo lankstumo indeksas
Foto: LLRI

„Pirma, samdos reguliavimo – apima terminuotų darbo sutarčių ir minimalios mėnesinės algos reguliavimą. Antra, darbo valandų reguliavimo – apima nestandartinį darbo režimą ir kasmetinių mokamų atostogų trukmės reguliavimą.

Trečia, atleidimo reguliavimo – apima privalomus įstatyminius reikalavimus atleidimui iš darbo dėl ekonominių priežasčių. Ketvirta, atleidimo kaštai – apima įspėjimo apie atleidimą trukmę ir išeitinių išmokų dydžius atleidžiant darbuotoją, išreikštus savaitės darbo užmokesčiu, taip pat ir nedarbo apsaugą po vienerių metų darbo“, – dėstė ji.

J. Čyžiūtė-Lazdauskienė pastebėjo, kad 2017 metų liepą įsigaliojęs naujasis Darbo kodeksas daugiausiai įtakos turėjo atleidimo kaštų subindekse, t.y. dėl sutrumpintų įspėjimo terminų, sumažintų darbuotojų atleidimo iš darbo išlaidų.

„Kitose subindeksuose situacija lieka nepakitusi“, – sakė ji.

Darbo lankstumo indeksas
Foto: LLRI

Indeksas vertina daugiau kaip 30 Pasaulio banko renkamų darbo santykių reguliavimo rodiklių. Vertinamas darbo laiko, samdos ir atleidimo reguliavimas.

Lanksčiausiu darbo santykių reguliavimu iš 41 ES ir EBPO šalių išsiskiria Danija, Jungtinės Amerikos Valstijos ir Japonija. Toliau rikiuojasi Didžioji Britanija, Kanada, Airija, Naujoji Zelandija ir Čekija. Kiekviena šalis turi savų reguliavimo ypatumų, pavyzdžiui, suteikiamos galimybės dėl darbo sąlygų tartis kolektyviniuose susitarimuose.

Tarp mažiausią lankstumą turinčių valstybių įvardijamos Prancūzija, Liuksemburgas, Meksika, Portugalija.