Viena pirmųjų iš didžiųjų prekybos tinklų šią galimybę pasiūlė „Topo grupė“. Kaip teigia bendrovės rinkodaros projektų vadovas Žilvinas Kulvinskis, tokia galimybe pasinaudoti internetinėje parduotuvėje klientams buvo pasiūlyta dar 2016 m. Nuo to laiko kriptovaliutomis už prekes atsiskaitė beveik 2 tūkst. klientų.
„Jų „krepšelis“ vidutiniškai 2,5 karto didesnis nei kitų elektroninės parduotuvės pirkėjų. Didžiausia vienu pirkimu išleista suma – beveik 2 tūkst. eurų. Už šią sumą pirkėjas įsigijo svarbiausią buities techniką savo namams“, – sako Ž. Kulvinskis.
Jo teigimu, paprastai kriptovaliutomis atsiskaitantys pirkėjai renkasi brangesnes IT prekes ir aksesuarus, mobiliuosius telefonus, kokybišką buities techniką. „Mes atsiskaitymą kriptovaliutomis laikome įprastu ir nekvestionuojame jo reikalingumo“, – situaciją apibendrina Ž. Kulvinskis.
Tokios pačios pozicijos laikosi ir galimybę atsiskaityti bitkoinais teikianti internetinė parduotuvė varle.lt. Kaip teigia jos komunikacijos projektų vadovė Alina Kazakevič, šia siūloma galimybe klientai domisi ir ja naudojasi.
Paklausta apie tai, kaip vertina ne kartą išreikštas Lietuvos ekonomistų ir Lietuvos banko rekomendacijas nesinaudoti kriptovaliutomis, A. Kazakevič tvirtino, kad šiuo atveju nėra dėl ko jaudintis, nes atsiskaitymai yra visiškai saugūs.
„Atsiskaitymus šia valiuta priima ir prižiūri speciali elektroninių pinigų įstaiga (jos veiklą prižiūri Lietuvos bankas), todėl visi atlikti mokėjimai apdorojami pas juos. [...] Nuomonė nelygi draudimams. Atsiskaitymas virtualiomis valiutomis yra prižiūrimas anksčiau minėtos įstaigos. Griežtai laikomasi pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo“, – užtikrino A. Kazakevič.
Lietuvos bankas perspėja – galite prarasti dalį ar visas lėšas
Lietuvos banko Investicinių paslaugų priežiūros skyriaus vyriausiojo specialisto Audriaus Šilgalio teigimu, nepaisant vykdomos virtualių pinigų įstaigų priežiūros, kuri turėtų užtikrinti operacijų saugumą, negalima lyginti tradicinių ir virtualių valiutų, nes pastarosios yra spekuliacinė priemonė.
„Ji retais atvejais naudojama atsiskaitymams. 2017 m. Lietuvos bankas paskelbė poziciją dėl virtualių valiutų, o dar anksčiau ne kartą įspėjo vartotojus dėl kylančių rizikų bei rekomendavo finansų rinkos dalyviams susilaikyti nuo tokio tipo priemonių naudojimo. Virtualios valiutos yra ypač rizikinga priemonė, kurią naudojantys asmenys ar įmonės gali prarasti reikšmingą dalį ar net visas lėšas“, – akcentuoja A. Šilgalis.
Jis primena, kad virtualių valiutų nereglamentuoja nei Europos Sąjungos (ES), nei Lietuvos Respublikos teisės aktai. Šioje srityje veikiančių subjektų veikla nėra licencijuojama, o tokių valiutų vartotojai nėra apsaugoti, pabrėžia A. Šilgalis.
„Kadangi tokios rūšies valiutas sukuria ir valdo asmenys ar asmenų grupės, kurių niekas neprižiūri, kyla labai didelė rizika, kad „kūrėjai“ gali dingti su visais žmonių pinigais. Kasdien atsiranda bei dingsta keletas valiutų“, – sako Lietuvos banko ekspertas.
Jis atkreipia dėmesį, kad milžiniškas vertės svyravimas, vagystės iš keityklų ar virtualių piniginių, sandorių neatšaukiamumas, labai mažas atsiskaitymo vietų skaičius – tik keletas iš daugybės rizikų, susijusių su virtualiomis valiutomis.
„Kadangi tokios valiutos yra virtualios ir neturi jokio susiejimo su realiu turtu, jos vertos tiek, kiek jas vertina žmonės ir koks jų poreikis. Staiga sumažėjus žmonių, norinčių ar galinčių naudoti tam tikrą valiutą, skaičiui, jos vertė gali labai nukristi“, – pabrėžia A. Šilgalis.
Įvertino prekybininkų siūlomą galimybę: tai tėra reklama
A. Šilgalio teigimu, šiuo metu virtualios valiutos atsiskaitymams naudojamos labai retai, o patys atsiskaitymai dažnai yra brangesni ir lėtesni, nei naudojant tradicinius būdus. Be to, teigia pašnekovas, įmonės galimybę atsiskaityti virtualia valiuta dažniausiai suteikia reklamos tikslais.
Panašios pozicijos laikosi ir „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas N. Mačiulis, kuris pasiūlymuose atsiskaityti kriptovaliutomis įžvelgia ir teigiamų, ir neigiamų pusių. Anot jo, kriptovaliutos iš tiesų yra technologiškai svarbi revoliucija, bet šiuo metu ji naudojama netinkamai – kriptovaliutos suteikia galimybę vengti mokesčių, gauti pajamas iš nelegalios veiklos. Be to, priduria N. Mačiulis, šiuo metu atsiskaityti, pavyzdžiui, bitkoinais, dar yra labai brangu.
„Pagrindinis neigiamas aspektas, susijęs su atsiskaitymais bitkoinais, yra tas, kad tai nėra pigi atsiskaitymo priemonė, nes šiuo metu vienas sandoris kainuoja 20–30 dolerių. Tai reiškia, kad perkant kažkokį nelabai didelės vertės daiktą, pavyzdžiui, virdulį už 50 eurų, už jį reikės iš esmės sumokėti 70 eurų. Tai nėra efektyvi atsiskaitymo priemonė“, – pabrėžia N. Mačiulis.
Jo aiškinimu, bitkoinų sandoriai išlieka brangūs, nes sandorio įvykdymui sunaudojama daug elektros energijos: „Šiuo metu vienas bitkoinų sandoris sunaudoja apie 300 kWh. Tai daugiau nei vienas vidutinis butas per mėnesį Lietuvoje. Dėl to tokios didelės sandorių kainos. Jie labiau tinkami stambiems sandoriams, ypač tokiems, kai norima išvengti mokestinės naštos, norima įvykdyti kažkokius nelegalius atsiskaitymus, plauti pinigus ir t. t.“
Ekonomistas taip pat sutinka su A. Šilgalio nuomone – siūlydami galimybę atsiskaityti kriptovaliutomis prekybos tinklai labiau siekia pasireklamuoti: „Tai truputėlį oportunizmas, šokimas ant tos bangos, puikiai suvokiant, kad 99 proc. pirkėjų tikrai nenaudoja ir neplanuoja naudoti tų egzotiškų atsikaitymo priemonių [...] – tai yra brangu, nepatogu ir nesaugu daugeliu atvejų.“
Žmonės bitkoinus labiau vertina kaip investiciją
N. Mačiulio teigimu, vertinant tai, kaip per pastaruosius dvejus metus keitėsi sandorių bitkoinais skaičius, matyti, kad beveik jokio augimo nebuvo, nors pačių bitkoinų kaina išaugo 10 kartų. Ekonomisto aiškinimu, tai rodo, kad žmonės bitkoinus vertina kaip investiciją, o ne atsiskaitymo priemonę.
„Tai iliustruoja, kad didelė dalis bitkoinų pirkėjų juos pirko ne tam, kad atsiskaitytų už prekes ar paslaugas, bet tiesiog tikėjosi, kad bitkoinas toliau brangs ir iš jo bus galima praturtėti. Tai rodo faktas, kad sandorių skaičius beveik neaugo. Žinoma, prie to taip pat prisideda ir technologijų ribotumas“, – sako N. Mačiulis.
Anot jo, šiuo metu per sekundę gali įvykti daugiausia septyni sandoriai, o tai neprilygsta alternatyvioms atsiskaitymo priemonėms. Ekonomisto tvirtinimu, dėl šios priežasties atsiskaitymas bitkoinais išlieka nišine atsiskaitymo priemone, kurią galima naudoti labai stambiems pirkiniams, kai nėra svarbu, kad sandoris kainuos 20 ar 30 dolerių, arba tada, kai svarbus anonimiškumas.
„[Ši priemonė naudojama, kai] svarbu greitai pervesti pinigus į kitą vietą ir neatkreipti priežiūros institucijų dėmesio. Bet priežiūros institucijos kreipia vis didesnį dėmesį į kriptovaliutas. Kai kurios valstybės jau apskritai uždraudė atsiskaitymus virtualiomis valiutomis, uždraustos jų keityklos. Didžiųjų pasaulio valstybių priežiūros institucijos atkreipia dėmesį, kad tai yra tikrai rizikinga priemonė“, – komentuoja N. Mačiulis.
Jis argumentuoja – viena tokio rizikingumo priežasčių yra dideli virtualių valiutų svyravimai. Ekonomistas primena, kad pastarąjį mėnesį teko stebėti bitkoino vertės kritimą, kuris siekė daugiau nei 50 proc.: „Tie, kas bitkoinus pirko praėjusių metų pabaigoje ar šių metų pradžioje, turbūt šiuo metu nekaip jaučiasi. Ir Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį išsakė labai kritišką nuomonę apie bitkoinus, apie kriptovaliutas apskritai.“
VMI: net ir atsiskaitant kriptovaliuta būtina mokėti mokesčius
Kaip teigia N. Mačiulis, priežiūros institucijos dėl kriptovaliutų populiarėjimo nerimauja ne veltui – tai gali tapti priemone, leidžiančia ne tik realizuoti nelegalias pajamas, bet ir vengti mokesčių: „Natūralu, kad priežiūros institucijos nerimauja dėl to, kad tai gali tapti labai populiaria mokesčių vengimo priemone, kai ir pirkėjas, ir pardavėjas gali atsiskaityti už prekes ar paslaugas ir nemokėti nei pajamų mokesčio, nei pridėtinės vertės mokesčio (PVM), nei akcizo.“
N. Mačiulio pastebėjimu, jei įsivyrautų tokia tendencija, sugriūtų valstybių funkcionavimo pamatai, nes, išvengus mokestinės naštos, mažėtų valstybės biudžeto pajamos ir nebūtų iš ko finansuoti viešųjų paslaugų, mokėti socialinių išmokų ir kt.
„Tai tikrai yra technologiškai svarbi revoliucija, bet tai, kam ji dabar naudojama, tai, kokia forma dabar yra paplitusios tos kriptovaliutos ir kaip į jas žiūri spekuliantai, nėra tai, kas yra svaru. Manau, kad tikrai šis burbulas dar turės subliukšti, o ateityje turbūt iškils naujos kriptovaliutos, kurios bus tinkamesnės atsiskaitymams, kurios turės tam tikras priežiūros institucijas, užkirsiančias kelią piktnaudžiavimui, mokesčių vengimui, nusikaltimų finansavimui“, – sako N. Mačiulis.
Vis dėlto Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Verslo elektroninėje erdvėje ir elektroninėmis priemonėmis kontrolės skyriaus vedėjas Rolandas Puncevičius tvirtina – mokesčių atžvilgiu nėra jokio skirtumo, kokiu būdu bus atsiskaitoma.
„Mokesčių atžvilgiu nėra jokio skirtumo, ar su įmone ir gyventoju, vykdančiu individualią veiklą, atsiskaitoma virtualia valiuta, ar grynaisiais pinigais, ar banko pavedimu – bet kuriuo būdu gautas lėšas yra privaloma apskaityti“, – sako R. Puncevičius.
Jo aiškinimu, atsiskaitant virtualia valiuta, kaip ir atsiskaitant realia, galioja tos pačios taisyklės, todėl mokesčius turėtų susimokėti tiek pardavėjas, paslaugos teikėjas, tiek klientas: „Atsiskaitant kriptovaliuta galioja lygiai tokios pačios taisyklės ir įstatymų nuostatos, kaip ir vykdant atsiskaitymus eurais.“
