Aiškėja, kad naujoji valstybės įmonės „Valstybinių miškų urėdija“ valdyba posėdžiauja už uždarų durų, o jos svarstomi klausimai ir priimti nutarimai nežinomi nei aplinkos ministrui Kęstučiui Navickui, nei Seimo Aplinkos komiteto pirmininkui Kęstučiui Mažeikai, nei pačiam LVŽS lyderiui, Seimo nariui Ramūnui Karbauskiui. Tą jie patvirtino kalbėdami su DELFI.
Dar daugiau, būtent valdybos posėdžiuose priimami nutarimai galimai kardinaliai prieštarauja LVŽS rinkimų bei Vyriausybės programai ir pačiai būsimos naujosios įmonės struktūrai, dėl kurios buvo politiškai sutarta Seime, o pati struktūra, aptarta ir suderinta su miškininkų profesinėmis sąjungomis bei patvirtinta Aplinkos ministerijoje yra aktuali iki šiol.
Trečiadienį Seime skubiai surengtas Seimo vadovybės ir LVŽS frakcijos atstovų pasitarimas, į kurį iškviestas aplinkos ministras Kęstutis Navickas.
Karbauskis: tai kelia nerimą dėl reformos eigos
Aiškėja, kad valdyba galimai ignoravo politikų ir ministerijos bei pačių miškininkų suderintą būsimų urėdijos regioninių padalinių vietų sąrašą. Tai paaiškėjo po darbinio pasitarimo naujosios urėdijos administracijoje, kai į jį buvo sukviesti 43 urėdijų laikinieji vadovai.
Po reformos jų turėti likti 26, o nauji struktūriniai padaliniai vadintųsi regioniniais padaliniais Valstybinių miškų įmonėje.
Patikrinti, ar urėdijos naujosios valdybos patvirtintas išliekančių padalinių sąrašas atitinka ministerijos ir LVŽS frakcijos skelbtąjį - neįmanoma, nes aplinkos viceministras Martynas Norbutas, kuruojantis naujosios įmonės veiklą, į DELFI klausimus leisti susipažinti su ministerijai pavaldžios įmonės „Valstybinių miškų urėdija“ valdybos nutarimais, atsakė neigiamai.
„Tai yra konfidenciali informacija, ir aš jos neturiu. Valdyba yra nepriklausoma ir ministerija negalime kištis į jos darbą“, - tvirtino aplinkos viceministras.
Visuomenei neskelbiami nei valdybos posėdžių nutarimai, nei pačių posėdžių darbotvarkės, nors pagal įstatymą tokia valstybės įmonės informacija yra vieša.
„Aš jau nesuprantu, kas čia vyksta, ir tai kelia nerimą dėl mūsų reformų eigos“, - DELFI prisipažino R. Karbauskis.
Tuo tarpu kalbinti valdybos atstovai sako patiriantys politikų spaudimą.
„Žadėjo nepriklausomą valdybą, o dabar tai vienas, tai kitas politikas čia visaip bando mus veikti“, - DELFI teigė Valstybinių miškų urėdijos valdybos pirmininko pavaduotoja Ina Bikuvienė.
Paprašyta detalizuoti, kaip toks spaudimas pasireiškia, valdybos narė sakė nenorinti to daryti.
I.Bikuvienė yra Lietuvos miškotvarkos instituto, prie kurio jungimo būdu prijungus buvusias šalies urėdijas įkurta nauja valstybės įmonė „Valstybinių miškų urėdija“, profesinės sąjungos pirmininkė ir valdyboje atstovauja įmonės darbuotojų interesus.
Valdybai vadovauja iš Suomijos
Pavyko susisiekti su gyvenamąją vietą Suomijoje, Joensuu mieste nurodančiu įmonės valdybos pirmininku, Europos miškų instituto atstovu Gediminu Jasinevičiumi.
Trečiadienio pavakarę DELFI sulaukė atsakymų į raštu valstybės įmonės „Valstybinių miškų urėdija“ valdybos pirmininkui G. Jasinevičiui siųstus klausimus.
Jo teirautasi, kada, kieno sprendimu ir kokiais argumentais buvo nuspręsta patvirtinti reorganizuojamos valstybinės įmonės padalinių struktūrą bei kodėl tvirtinant minėtą struktūrą vietoj po reorganizavimo planuotos Veisiejų miškų urėdijos padalinio išlaikymo nuspręsta perkelti padalinį ir išlaikyti jį Druskininkuose?
Atsakydamas įmonės valdybos pirmininkas teigė: „VĮ Valstybinės miškų urėdijos padalinių struktūros valdyba dar nepatvirtino, bet nusprendė teikti derinti profesinėms sąjungoms (Darbo kodekse nustatyta tvarka) 26 padalinių struktūrą. Dėl padalinių struktūros valdyba galės priimti sprendimą tik po derinimo procedūrų, atsižvelgus į profesinių sąjungų pasiūlymus“.
Tačiau apie tai tiek valdybos pirmininko pavaduotoja I. Bikuvienė, tiek įmonės administracijos atstovas R. Prūsaitis pateikė kitokią informaciją.
Atsakydamas dėl informacijos apie valdybos posėdžius ir jų darbotvarkes bei priimtus sprendimus, G. Jasinevičius rašo, kad „valdybos sudėtį ir kontaktus galima rasti kuriamame įmonės portale (www.vivmu.lt/lt/valdyba)“.
„Valdybos nariai taip pat yra registruoti Registrų centre. Įmonės kuriamame tinklapyje (http://www.vivmu.lt) periodiškai skelbiame pranešimus spaudai apie valdybos veiklą, įvykusius posėdžius, priimtus sprendimus, pateiktus pasiūlymus ir rekomendacijas“, - rašoma G. Jasinevičiaus atsakyme.
Tačiau pačių posėdžių darbotvarkių ir juo labiau priimtų sprendimų ar nutarimų trečiadienį pirmoje dienos pusėje nebuvo.
Paklaustas, kur būtų galima rasti informaciją apie valdybos narių viešų ir privačių interesų deklaracijas, G. Jasinevičius DELFI žurnalistei atsiuntė nuorodą į Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) interneto svetainės paieškos sistemą.
Tačiau minėtoje sistemoje Valstybinių miškų urėdijos narių interesų deklaracijų trečiadienį pirmoje dienos pusėje taip pat nėra.
Reaguodami į DELFI paklausimą apie Valstybinių miškų urėdijos valdybos narius, trečiadienį pati Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pradėjo tyrimą dėl valdybos narių Inos Bikuvienės, Manto Šukevičiaus, Artūro Gustainio ir paties Gedimino Jasinevičiaus. Apie tai DELFI informavo VTEK pirmininko pareigas einantis Saulius Katuoka.
Nauja valdyba suburta pernai gruodį
Aplinkos ministro K. Navicko įsakymu Valstybinių miškų urėdijos valdyba sudaryta 2017 metų gruodžio 8-ą dieną.
Valdybos pirmininko G. Jasinevičiaus, kuris įvardijamas kaip nepriklausomas ekspertas valdyboje, įgaliojimai patvirtinti 2018-ų metų sausio 8-ą dieną.
Valdybos nariais be G. Jasinevičiaus ir I. Bikuvienės, yra nepriklausomus ekspertus atstovaujantys Mantas Šukevičius ir Alditas Saulius, įmonės darbuotojų atstovas Artūras Gustainis bei steigėjo - Aplinkos ministerijos atstovė Agnė Jakštienė.
Norvegijos kapitalo kreditų vadybos įmonės „Lindorff“ kreditų vadovas M. Šukevičius anksčiau yra dirbęs SEB banke, G. Jasinevičius dirba Europos miškų instituto tyrėju, o buvęs „Danske Bank“ Lietuvos filialo kreditų vadovo pavaduotojas A. Saulius anksčiau karjeros siekė DnB (dabar „Luminor") banke ir valstybės valdomoje bendrovėje „Investicijų ir verslo garantijų fondas“.
Vos paskirta į valdybą viena iš septynių valdybos narių – nepriklausoma jos narė, bendrovės „Quantum capital“ generalinė direktorė Viktorija Trimbel atsistatydino dėl galimo interesų konflikto su medienos prekybos bendrove „Baltpool“.
Tuo tarpu nei vienas iš likusių šešių valdybos narių nėra deklaravęs viešų ir privačių interesų įstatymų numatyta tvarka.
Į valdybą nariai buvo atrenkami ministro K. Navicko sudarytos komisijos. Viena iš minėtos komisijos narių – Aplinkos ministerijos atstovė A. Jakštienė vėliau pati tapo valdybos nare.
Painiojasi kalbėdami apie valdybos darbą
Tai, kad valdyba ignoravo LVŽS politinį susitarimą dėl būsimų regioninių naujosios urėdijos padalinių vietų, paaiškėjo po to, kai šių metų sausio 29-30 dienomis Valstybinių miškų urėdijoje vyko gamybinis pasitarimas su regioninių urėdijų laikinaisiais vadovais.
„Nors dar prieš keturis mėnesius buvo nuspręsta, kad jungiant Veisiejų ir Druskininkų urėdijas naujasis padalinys bus steigiamas Veisiejuose, sausio 30-ą dieną į Vilnių laikinojo įmonės direktoriaus vyriausiasis patarėjas Rimantas Prūsaitis mane informavo, kad padalinys įsikurs Druskininkuose. Esą tokia buvo valdybos valia“, - sakė Veisiejų miškų urėdijos laikinasis vadovas Rimas Tumosa.
Minėta urėdija yra vienas didžiausių Lazdijų rajono savivaldybės, kurios teritorijoje yra Veisiejai, darbdavių. Regione, kur itin didelis nedarbas, tokios įmonės perkėlimas į gretimą savivaldybę prilygtų socialiniam sprogimui.
Būtent šie argumentai ir Lazdijų rajono savivaldybės mero Artūro Margelio, vietos LVŽS skyriaus pirmininko Beniaus Rūtelionio, Veisiejų bendruomenės pirmininko Zenono Sabaliausko ir kitų vietos nevyriausybinių oganizacijų kreipimaisi, atkreipiant dėmesį į Vyriausybės patvirtintą Regionų plėtros programos tvarios politikos įgyvendinimo gaires, o taip pat – ir į pačios LVŽS rinkimų pažadus, buvo svertai, dėl ko politiškai buvo sutarta išlaikyti Veisiejuose naująjį urėdijos padalinį.
Tai, kad sausio 23-ą dieną vykusiame naujosios miškų įmonės valdybos posėdyje buvo nuspręsta naująjį centrą steigti Druskininkuose, kalbėdamas su DELFI patvirtino pats R. Prūsaitis.
„Aš negaliu jums pasakyti aplinkybių ar argumentų. Mūsų į valdybos posėdžius neįleidžia, svarstoma ir tariamasi už uždarų durų, mes tik gauname nutarimus ir juos vykdome“, - sakė R. Prūsaitis.
Dabar aiškėja, kad pati Valstybinių miškų urėdijos valdyba ne tik nepaiso ministerijos patvirtintos naujosios įmonės struktūros. Įmonės administracijos atstovo teiginiai apie valdybos posėdžius ir juose priimtus sprendimus prieštarauja pačios įmonės valdybos narių pasakojimui.
DELFI kalbinta įmonės valdybos pirmininko pavaduotoja I. Bikuvienė DELFI teigė, kad valdybos posėdis, kuriame „buvo svarstyta dėl būsimų regioninių padalinių struktūros ir rekomenduota pradėti dialogą su socialiniais partneriais“ vyko vasario 2 dieną, praėjusį penktadienį.
Kas teisus, o kas galimai sako netiesą – kol kas neaišku. Seimo Aplinkos komiteto pirmininkas, „valstietis“ K. Mažeika teigė raštu kreipęsis į naujosios urėdijos valdybos pirmininką G. Jasinevičių, prašydamas pateikti visą informaciją apie valdybos posėdžius, jų darbotvarkę bei priimtus sprendimus, tačiau iki šiol jokio atsakymo negavęs.
Ar tai jau – priešprieša Skvernelio su Karbauskiu?
Turimais duomenimis, trečiadienį, vasario 7-ą dieną, Seime dėl situacijos Valstybinių miškų urėdijoje kviečiamas pasitarimas, kuriame dalyvaus LVŽS lyderis R. Karbauskis, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, Seimo pirmininko pavaduotoja Rima Baškienė, Seimo Aplinkos komiteto pirmininkas K. Mažeika. Nepatvirtintais duomenimis, į Seimą taip pat pakviesti ir premjeras S. Skvernelis bei Aplinkos ministerijos vadovai.
Tuo tarpu DELFI išsiaiškino, kad sprendimas dėl naujojo urėdijos padalinio steigimo ne Lazdijų rajone, Veisiejuose, o Druskininkuose galėjo būti priimtas ne be Vyriausybės vadovo Sauliaus Skvernelio žinios ir galimai tam pritariant.
Nors anksčiau premjero patarėjas Tomas Beržinskas DELFI kategoriškai paneigė, kad pernai metų lapkričio 18-ą dieną lankydamasis Druskininkuose S. Skvernelis galėjo su Druskininkų savivaldybės meru Ričardu Malinausku aptarti urėdijos regioninio padalinio išlaikymą būtent Druskininkuose, šių metų vasario 6-ą dieną, kalbėdamas su DELFI, Lazdijų rajono savivaldybės tarybos narys ir vietos LVŽS skyriaus pirmininkas B. Rūtelionis teigė, esą jis pats, „asmeniškai kalbėdamas su Seimo nare Virginija Vingriene išgirdau patvirtinimą, kad jie tada ten viską ir nusprendė“.
Tai galėtų būti laikoma paaiškinimu, jei S. Skvernelis kandidatuotų į prezidento rinkimus ir tikėtųsi R. Malinausko vadovaujamos Lietuvos savivaldybių asociacijos paramos. Tačiau jei toks susitarimas buvo, tai būtų atviras S. Skvernelio iššūkis jį į premjero postą delegavusios partijos lyderiui R. Karbauskiui.
Iš Druskininkų kilusi V. Vingrienė yra laikoma artimu Druskininkų mero aplinkos žmogumi. Tą leidžia manyti ir politikės Seime registruotos Miškų įstatymo pataisos, leisiančios liberalizuoti miško paskirties žemės urbanizacijos plėtrą, kas itin aktualu Druskininkų kurortui.
Pats R. Karbauskis, paprašytas įvertinti galimą sąmokslo teoriją, sakė kol kas nenorintis to komentuoti:
„Man dabar svarbu ne kažkokias sąmokslo teorijas aiškintis, o užtikrinti, kad mūsų partijos vykdoma miškų pertvarkos reforma vyktų sklandžiai, skaidriai ir atitiktų mūsų partijos bei Vyriausybės programą“.
Į klausimą, ką manąs apie valstybės įmonės „Valstybinių miškų urėdija“ ir jos valdybos veiklą, R. Karbauskis teigė, kad tai yra aplinkos ministro K. Navicko atsakomybė.
„Tai yra ministro kompetencijos ir veiklos sritis ir, pabrėžiu, atsakomybė. Ir jeigu paaiškės, kad kažkas nesusitvarko su pareigomis, tai tuomet Vyriausybės vadovas turės spręsti ir vertinti“, - sakė R. Karbauskis.
