Kaip DELFI sakė „Facebook“ komunikacijos vadybininkas Janas Sciegienny, „Prekyvietė“ Lietuvoje atsirado 2017 metų lapkričio 9 dieną, tačiau atskirai apie tai pranešta nebuvo.

„Facebook“ praėjusių metų vasarą platino pranešimą apie tai, kad socialinio tinklo skelbimai plėsis į Europą, tačiau tuomet Lietuvos išvardintų šalių sąraše nebuvo.

„Šiuo metu stengiamės suprasti, kaip vartotojai naudojasi „Prekyviete“ ir pamažu plečiame prieigą prieš šios funkcijos aplink pasaulį“, – sakė J. Sciegienny.

„Facebook“ atstovas dar nurodė, kad per 2017 metus paieškų skaičius „Prekyvietėje“ išaugo tris kartus, o populiariausios skelbimų kategorijos buvo drabužiai, elektronika ir baldai.

Griežtos taisyklės

Kaip teigiama „Prekyvietės“ (angl. Marketplace) aprašyme, joje galima rasti visko – nuo drabužių ar televizoriaus iki automobilių ar nekilnojamojo turto.

DELFI panaršė skelbimus apie Vilniaus apylinkėse parduodamus objektus. Išties, pavyzdžiui, vienas „Facebook“ vartotojas už 47 tūkst. eurų pardavinėjo vieno kambario butą Antakalnyje, kitas – už 54 tūkst. eurų siūlė sklypą Trakų rajone.

„Prekyvietėje“ galima rasti ir įvairiausių automobilių skelbimų. Tiesa, nemaža jų dalis yra su labai mažomis (pavyzdžiui, 1 euro) kainomis arba nurodoma, jog transporto priemonė yra nemokama. Galbūt taip tik bandoma atkreipti pirkėjų dėmesį, o gal patys skelbimai nėra tikri.

Todėl „Facebook“ vartotojams pataria būti labai atsargiems. „Su pardavėju susiekite privačia žinute, būkite atidūs, įsitikinkite, kad pasiūlymas yra realus“, – patariama informacijoje apie „Prekyvietę“.

Socialiniame tinkle negalima pardavinėti ginklų, šaudmenų, sprogmenų, gyvūnų, vaistų, narkotikų, tabako gaminių, nesaugių papildų, tik suaugusiems skirtų prekių ar paslaugų, alkoholio.

„Prekyvietėje“ taip pat negalima skelbti apie lažybas su tikrais pinigais, prekybą virtualiomis valiutomis. Joje negali būti prekybos renginių bilietais, išskyrus atvejus, kai apie tai su „Facebook“ susitarta iš anksto.

J. Sciegienny sakė, kad „Facebook“ užsiima skelbimų peržiūra.

„Naudojame specialias technologijas, tai daro ir mūsų darbuotojai, pati bendruomenė. Jei užtinkame taisykles pažeidžiančių skelbimų, juos panaikiname“, – sakė jis.

Jei užtinkame taisykles pažeidžiančių skelbimų, juos panaikiname.
J. Sciegienny

Atsiskaitant už prekę, „Facebook“ pataria naudoti „PayPal“ arba mokėti grynaisiais, o susitikti – viešoje vietoje, kur yra daug žmonių, pavyzdžiui, prekybos centre, kavinėje.

„Facebook“ taip pat nurodo, kad „Prekyviete“ naudotis gali tik 18 metų ir vyresni asmenys.

Tapo paauglių dievaite

Kaip pasakojo „Prekyvietę“ išbandžiusi vilnietė Monika, šiuo metu daugiausiai dėmesio joje sulaukia skelbimai su „ugniniais batais, geliniais nagais ir keistomis, kūną kaip dešrelę suspaudžiančiomis juostomis“.

„Vakar visai netyčia, kai sugalvojau atsikratyti senojo telefono ir jo dėkliukų, tapau paauglių dievaite“, – savo paskyroje parašė ji. Monika toliau dėstė, kad jos telefonu susidomėjo nedaug žmonių.

Sugalvojau atsikratyti senojo telefono ir jo dėkliukų, tapau paauglių dievaite.
Monika

„Užtat dėkliukų mylėtojų gretos – o, vaikyti! – dar ir šiandien neduoda ramybės, kas šiek tiek nustebino, nes pardavinėti tuos dėvėtus kiniškus šlamštelius, kuriuos kadaise už centus parsisiunčiau iš interneto, būtų akiplėšiška, tai pagalvojau, kad kam nors atiduosiu, jei bus norinčių. O norinčių buvo ir tebėra tiek daug, kad net pasigailėjau jų tiesiog neišmetusi.

„Noriu to su vienaragiais! – rašo mergina, pasivadinusi Gabe Plbm. Ok, galvoju, moters skonis taip pat iš keistesnių. – Bet tik po pamokų galėsiu pasiimti.“

Po pamokų Gabei Plbm atidaviau dėkliuką, į kurį kėsinosi dar trys moksleivės, viena net žadėjo sumokėti, turbūt ir pietų kišenpinigius būtų atidavusi, bet pasakiau, kad šis rezervuotas. Laimei, turėjau ir kitą dėkliuką su vienaragiais, tiesa, kiek kitokiais, kurio atsiimti viena mergaitė šįryt net pasiuntė į mano namus savo vaikiną. Ir dabar dar sulaukiu daugybės mergaičių žinučių dėl tų nelemtų vienaragių, bet visas jas, deja, tenka nuvilti. O telefono kaip neperka, taip neperka“, – pasakojo Monika.

Arijus Žakas

Ar prigis – parodys laikas

Agentūros „Socialus marketingas“ vadovas Arijus Žakas sakė, kad kol kas „Prekyvietės“ funkcijai daug dėmesio nėra skyręs.

„Panašu, kad ji dar nėra visiškai pilnai ir gerai veikianti. Aišku, pagrindinis tikslas yra padėti žmonėms pardavinėti įvairius dalykus. Didelė dalis funkcijų, kurias „Facebook“ pristato, ilgainiui tampa sėkmingomis, bet taip būna toli gražu ne su viskuo.

Pavyzdžiui, kai buvo pristatytos reklamos galimybės, internetas labai ramiai į tai žiūrėjo, galvojo, kad tai bus tiesiog dar vienas puslapis su reklamomis. Tačiau dabar „Facebook“ reklamos sudaro reikšmingą dalį. Kita vertus, kažkada pristatytas „Facebook“ elektroninis paštas, kur galima susikurti vardas.pavarde@facebook.com, tai šiandien sunku rasti bent vieną žmogų, kuris juo naudotųsi“, – svarstė pašnekovas.

A. Žakas apibendrino, kad „Facebook“ nuolat rinkai pateikia įvairių naujovių.

„Dalis jų pritampa, prigyja ir tampa naudojamomis, o kita dalis – ne. Kaip seksis „Prekyvietei“ kol kas sunku pasakyti, bet iš pirmo žvilgsnio sistema neatrodo labai stipriai sutvarkyta. Kol kas yra nemažai abejotinų vietų, ypač iš techninės pusės. Iš kitos pusės, nepanašu, kad „Facebook“ labai stengtųsi vartotojus ten smarkiai vilioti“, – dėstė jis.

Nemanau, kad „Facebook“ yra traktuojamas kaip vieta, kur žmonės kažką pardavinėja ar perka.
A. Žakas

Socialinių tinklų ekspertas dar pastebėjo, kad į skelbimų puslapius ateina žmonės, kurie yra nusiteikę kažką nusipirkti arba parduoti.

„Nemanau, kad „Facebook“ yra traktuojamas kaip vieta, kur žmonės kažką pardavinėja ar perka. Bent jau šiuo metu. Visos apklausos rodo, kad žmonės prie „Facebook“ jungiasi dėl trijų pagrindinių priežasčių: pirma, nori praleisti laisvalaikį, papramogauti; antra, ten ieško naujienų, nori sužinoti, kas vyksta pasaulyje; trečia, dėl noro pabendrauti su savo draugais, artimaisiais“, – sakė A. Žakas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (50)