Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko Petro Baguškos nuomone, visai neaišku, kokiais kriterijais remiantis ekonominis projektas "Paslaugų smulkiajam ir vidutiniam verslui parkas "Gariūnai" Vilniaus mieste buvo pripažintas valstybinės reikšmės projektu.

"Dar 2004 m. lapkričio 2 d. Vyriausybė pripažino netekusiu galios savo 2000 m. liepos 17 d. nutarimą "Dėl numatomų įgyvendinti ekonominių projektų ir svarbių visuomenės projektų valstybinės svarbos pripažinimo nuostatų patvirtinimo". Panaikinus šį dokumentą, nebeliko numatomų kriterijų, pagal kuriuos objektas galėjo būti pripažintas valstybinės reikšmės objektu", - Eltai sakė P.Baguška.

Pasak jo, Seimo Antikorupcijos komisija yra gavusi Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) raštą, kuriame pažymima, kad atliekant Vyriausybės nutarimo projekto dėl Gariūnų turgavietės perspektyvų bazinį vertinimą turėjo būti įvertintos visos suinteresuotų institucijų pasiūlytos alternatyvos ir atliktas išplėstinis šio projekto poveikio vertinimas.

P.Baguškos duomenimis, nutarimo projekto rengėjams buvo pasiūlyta apsvarstyti galimus alternatyvius sprendimus, kuriuos siūlė Teisingumo ir Finansų ministerijos.

"Vadovaujantis Žemės įstatymu projekto įgyvendinimui reikalingą žemę buvo siūloma išnuomoti aukciono būdu, taip sudarant vienodas galimybes verslo subjektams dalyvauti įgyvendinant minėtą projektą", - sakė P.Baguška.

Specialiųjų tyrimų tarnyba, pasak P.Baguškos, taip pat pažymėjo, jog, esant tokiai situacijai, kuomet nėra nustatytų ekonominių ar kitų svarbių projektų pripažinimo valstybinės svarbos projektais kriterijų, yra palikta antikorupciniu požiūriu ydinga galimybė suinteresuotiems asmenims veikti savo nuožiūra.

Vyriausybės sprendimą pripažinti Gariūnų turgavietę valstybinės svarbos objektu Seimo Antikorupcijos komisijai apskundė Vilniaus miesto savivaldybė. Į šią komisiją taip pat kreipėsi Gariūnų smulkiųjų verslininkų asociacijos valdybos nariai.

ELTA primena, kad šių metų liepos 13 d. Vyriausybė nutarė Gariūnų turgavietę pripažinti valstybinės svarbos projektu. Pagal nutarimą, ten numatoma įrengti ūkininkų turgų, kurį sudarytų keturi paviljonai po 3 tūkst. kvadratinių metrų, taip pat senų, tolesnei eksploatacijai netinkamų automobilių perdirbimą. Gariūnų turgavietėje žadama toliau kurti nebrangias verslo vietas, skirtas smulkiajam ir vidutiniam verslui.

"Nutarimas atvėrė kelią, remiantis Žemės įstatymu, suteikti galimybę trims Gariūnų turgavietę eksploatuojančioms įmonėms be jokio konkurso ar žemės sklypų aukciono 99 metams gauti daugiau nei 38 hektarus žemės, kurios minimali vertė siekia daugiau nei 100 mln. litų", - dar liepos mėnesį buvo teigiama Vilniaus miesto savivaldybės pranešime spaudai.

Anot Vilniaus miesto valdžios, nėra teisinio pagrindo be konkurso suteikti teritoriją, kurioje nėra parengti detalieji planai ir išplėtota infrastruktūra.

Šaltinis
Kopijuoti, platinti, skelbti agentūros ELTA informacijas ir fotoinformacijas be raštiško agentūros ELTA sutikimo draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją